Asmenų, netekusių teisės vairuoti transporto priemonę, alkoholio vartojimo ir rizikingo vairavimo sąsajos
LTTyrimo tikslas – nustatyti alkoholio vartojimo ir rizikingo vairavimo aspektų sąsajas vyrų ir moterų, netekusių teisės vairuoti transporto priemonę, dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, grupėse. Subjektyviai vertinami rizikingo vairavimo rodikliai, įvertinti naudojant vairuotojų elgesio klausimyną. Alkoholio vartojimo problemiškumas įvertintas AUDIT testu. Į klausimyną įtraukti objektyvūs rizikingo vairavimo rodikliai (vairavimas išgėrus alkoholio, sukeltų avarijų, sužalotų žmonių ir policijos sustabdymų skaičius dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų) ir demografiniai klausimai. Tyrime dalyvavo 740 18–79 metų amžiaus vairuotojai, netekę teisės vairuoti transporto priemonę dėl įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Rezultatai: vyrai, netekę teisės vairuoti transporto priemonę dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų pasižymi aukštesniais alkoholio vartojimo įverčiais nei moterys. Vyrai, netekę teisės vairuoti transporto priemonę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir saugaus leistino greičio viršijimo bei pasižymintys didesniu alkoholio vartojimo problemiškumu daro daugiau vairavimo klaidų ir tyčinių pažeidimų. Vyrai, netekę teisės vairuoti transporto priemonę dėl saugaus leistino greičio viršijimo ir turintys labiau išreikštą alkoholio vartojimo problemiškumą, teigia dažniau vairuojantys transporto priemonę apsvaigę nuo alkoholio ir sužalojantys daugiau kitų žmonių autoavarijų metu.Moterys, netekusios teisės vairuoti transporto priemonę dėl saugaus leistino greičio viršijimo, pasižyminčios didesniu alkoholio vartojimo problemiškumu, daro daugiau tyčinių pažeidimų ir teigė, turinčios daugiau policijoje užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Moterys, netekusios teisės vairuoti transporto priemonę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir turinčios labiau išreikštą alkoholio vartojimo problemiškumą, teigė sukeliančios daugiau autoavarijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmenys, netekę teisės vairuoti transporto priemonę; Kelių eismo taisyklių pažeidimai; Probleminis alkoholio vartojimas; Vairavimo klaidos; Tyčiniai pažeidimai; Alcohol consumption; Risky driving; Traffic offenders.
ENThe aim of this study is to evaluate the relationship between alcohol consumption and risky driving in a sample of traffic offenders. Methods: selfreported risky driving (driving errors and traffic violations) measured by Driver behavior questionnaire (DBQ). Alcohol consumption evaluated by AUDIT test. Objective risky driving aspects were evaluated by additional questions about frequency of driving under the influence of alcohol, car accidents and injured people in car accidents because of fault of traffic offender and a number of traffic violations, recorded by police. Respondents: 740 traffic offenders, aged 18 to 79, participated in this study. All traffic offenders have lost their driving license because of various traffic offences. Results: offender’s males have higher alcohol consumption scores than offender’s females. Higher alcohol consumption is related to higher intentional traffic violations and more frequent driving under the influence of alcohol in offenders’ males and females group. Higher alcohol consumption is related to more driving errors and higher number of people, injured in car accident, caused by traffic offender. [From the publication]
- Eismo įvykių kriminalistinė charakteristika ir jos reikšmė eismo įvykių prevencijai / Lina Novikovienė. Verslo ir teisės aktualijos. 2009, t. 4, p. 185-207.
- Ką apie alkoholio vartojimo kultūrą atskleidžia darbuotojų blaivumo patikros rezultatai Lietuvos įmonėse? / Ilona Tamulienė, Daumantas Stumbrys. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, Nr.10 (2), p. 59-70.
- Lietuvių rizikingas vairavimas: ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai / Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė, Rasa Markšaitytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Aistė Pranckevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. 302 p.
- Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimo įpročiai / Audronė Astrauskienė, Laima Bulotaitė. Visuomenės sveikata. 2011, Nr. 1 (52), p. 82-90.
