Dvarų kultūrinio palikimo likimas nepriklausomoje Lietuvoje

LTTarpukario Lietuvoje valdžia neskatino visuomenės naikinti dvarų kultūrinio palikimo, tačiau taip pat nieko nedarė, kad šis palikimas būtų išsaugotas. Valdžios buvo pasirinkta ir kitiems rekomenduota dvarų paveldo nepastebinti laikysena. Visuomenei dvarų kultūrinis palikimas iš esmės buvo svetimas. Požiūrį įtakojo visuomenėje egzistavęs neigiamas dvaro ir dvarininko įvaizdis bei valdžios (politinės retorikos) palaikomas neigiamas lenko įvaizdis. Abu įvaizdžiai puikiausiai vienas kitą papildė ir tapo neatskiriami. Valdžia nemėgino visuomenėje formuoti palankesnio požiūrio į dvarų kultūrinį palikimą, o šio palikimo išsaugojimu susirūpinę entuziastai nesijautė jaukiai.Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldas; Dvarai; 20 c.; Cultural heritage; Estates.

ENThe interwar Lithuanian authorities did not encourage society to destroy the manor culture heritage; however, they did nothing to protect it. The authorities chose to pay no attention to the manor heritage and recommended that others do the same. Society considered the manor culture heritage to be essentially ‘somebody else’s’. This view influenced the existing denial of the image of manors and landlords and the authorities (political rhetoric) maintained denial of the Polish image. Both views supplemented each other excellently and became inseparable. The authorities did not try to form a more favourable view of the manor culture heritage in society and the enthusiasts who were concerned about preserving this culture felt uncomfortable.