Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai

LTStraipsnyje, remiantis gerovės kultūros prieiga ir viešųjų vertybių vadybos idėjomis, analizuojama ir įvertinama ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos ir slaugos (IGS) problematika Lietuvoje. Pradžioje apžvelgiami Lietuvos mokslininkų darbai, susiję su socialine politika ir IGS, bei apibūdinama šios srities būklė šalyje. Visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai į atsakomybę už rūpinimąsi senyvo amžiaus asmenimis bei į socialinių paslaugų plėtros poreikį IGS srityje interpretuojami kaip kompleksinė reakcija į nepatenkinamą IGS situaciją. Straipsnis baigiamas rekomendacijomis stiprinti viešųjų vertybių vadybos propaguojamus demokratinius svarstymus ir kitus instrumentus, kuriais būtų geriau atliepiama į visų suinteresuotų šalių vertybines nuostatas ir lūkesčius ir būtų geriau derinami jų interesai IGS srityje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa; Paslaugų teikėjai; Valstybė; Viešųjų vertybių vadyba; Visuomenės nuostatos; Long-term care; Long-term care for the elderly; Management of public values; Public attitudes; Public value management; Service providers; The state.

ENIn this paper, building on the welfare culture and public value management theories, we analyze the situation of long-term care (LTC) of older persons in Lithuania. As the normative vantage point of the study, we hold that the objective of developing and maintaining a harmonious and sustainable LTC system requires developing a system that is not only economically efficient but ensures that LTC services are of the right quality, are accessible and conform to public expectations as well as to the stakeholders’ and service providers’ attitudes. The review of prior research on social policy and LTC conducted in Lithuania shows that the attitudes of LTC providers as a community, as well as those of different stakeholders, toward the role of the state, family and other institutions in the provision of LTC vary to a considerable extent, between the social work and health care systems in particular. However, this strand of research is lacking a broader conceptualization, i.e., a situation analysis in relation to the macro level of LTC developments, public values and stakeholder attitudes to LTC as a distinct field of social policy. Next, we outline the LTC situation in Lithuania. Then, we interpret public attitudes and the attitudes of social service providers toward the responsibility for the LTC as a complex reaction to the current unsatisfactory LTC situation in the country. Surveys show that an expectation still prevails in the society that LTC should be provided by family members and other close persons, which emphasizes a need for an active discussion of LTC responsibilities and the actual situation among the politicians and society at large. The findings of our LTC stakeholder survey (n=260) show that LTC providers also believe families to be the most important pillar supporting LTC.On the other hand, a more or less equal distribution of LTC providers into two groups regarding the increase or reduction of taxes and investment into social protection indicates a need for a wider discussion of this issue among LTC providers, as the current situation points to an absence of an interest group in the field of LTC that would hold a clear position about service demand and the possible means for meeting it. We conclude with recommendations on the enhancement of democratic deliberations and other instruments proposed by public value management, which would in turn allow to better conform to the attitudes and expectations of all the stakeholders and match their interests in the LTC domain. [From the publication]

• Aktyvios įtraukties apribojimai ir socialinių paslaugų vaidmuo: Lietuvos atvejis / Boguslavas Gruževskis, Sandra Krutulienė, Rasa Miežienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 2, p. 105-117.
• Are the concepts of ‘social investment’ and ‘long-term care for the elderly’ compatible? Perceptions of long-term care stakeholders in Lithuania / Virginija Poškutė. Journal of international and comparative social policy. 2018, 34, p. 1-17.
• A Socio-cultural approach to the importance of community spirit for the elderly in Lithuania / Jautrė Ramutė Šinkūnienė. Wychowanie w Rodzinie. 2022, 26, p. 91-104.
• Europeizacija ir gerovės valstybė Lietuvoje: institucinės sankirtos / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2014, Nr. 4 (76), p. 124-155.
• Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? / Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012. 410 p.
• Grėsmių visuomenės gerovei suvokimas : socialinio optimizmo, socialinio ir institucinio pasitikėjimo bei pasitikėjimo savimi įtaka / Irmina Matonytė, Vaidas Morkevičius, Ainius Lašas, Vaida Jankauskaitė. Politologija. 2017, Nr. 1 (85), p. 3-55.
• Laisvalaikis ar laisvas laikas? Globos įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų patirtis / Jūratė Charenkova. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2017, Nr. 15, p. 103-119.
• Lankomosios priežiūros darbuotojų darbo vietos kokybė Lietuvoje / Laimutė Žalimienė, Inga Blažienė, Rasa Miežienė. Filosofija. Sociologija. 2017, t. 28, Nr. 2, p. 151-159.
• Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties rizika : akademinis ir politinis diskursas / Sarmitė Mikulionienė. Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Meilutė Taljūnaitė. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2016. P. 154-188.
• Long-term care in Denmark and Lithuania : a most dissimilar case / Virginija Poškutė, Bent Greve. Social policy & administration. 2017, vol. 51, no. 4, p. 659-675.
• Older-age care politics, policy and institutional reforms in Lithuania / Arunas Juska, Gabriele Ciciurkaite. Ageing & Society. 2015, 35, p. 725-749.
• Organizacijos kultūra, tikslai ir vertybės: socialines paslaugas senyvo amžiaus žmonėms teikiančių įstaigų personalo perspektyva / Rasa Naujanienė, Roberta Motiečienė, Natalija Mažeikienė, Laura Varžinskienė, Jonas Ruškus. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2016, Nr. 12, p. 90-105.
• Pilietinė visuomenė ir socialinė politika: Naujosios viešosios vadybos galimybės / Arvydas Guogis, Dangis Gudelis. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 4, p. 14-19.
• Savanorystė, kaip žmogiškasis išteklius, teikiant viešąsias socialines paslaugas savivaldybėje / Aistė Paplauskienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2021, Nr. 1 (51), p. 31-47.
• Senyvo amžiaus asmenų, gyvenančių socialinės globos namuose, socialinių darbuotojų teikiamos pagalbos vertinimas / Vida Gudžinskienė, Vida Mačiuikienė. Socialinis ugdymas. 2011, Nr. 15 (26), p. 41-51, 128-139 (anglų kalba).
• Senyvo amžiaus asmenų socialinių paslaugų prieinamumo namuose patirtys / Ilona Tamutienė, Rasa Naujanienė. Tiltai. 2013, Nr. 4 (65), p. 63-78.
• Socialinės globos įstaigų, teikiančių paslaugas senyvo amžiaus asmenims, darbuotojų požiūris į teikiamų paslaugų kokybę / Jolita Gečienė, Vida Gudžinskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 37-56.
• Vyresnio amžiaus asmenų išlikimas darbo rinkoje: Lietuvos situacija ES kontekste / Jekaterina Navickė, Žeimantė Straševičiūtė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, Nr. 27, p. 121-136.
• Vyresnio amžiaus žmonių apsisprendimo gyventi ilgalaikės globos namuose patirtys / Laura Vaškevičiūtė, Rasa Naujanienė. Tiltai. 2011, Nr. 2 (55), p. 107-124.