Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse

LTStraipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ilgalaikis nedarbas; Materialinis; Materialinis nepriteklius; Nepriteklius ilgalaikis nedarbas; Piniginis skurdas; Socialinės [apsaugos] išmokos; Socialinės išmokos; Testuojamoji socialinės parama; Cash social benefits; Long-term unemployment; Material deprivation; Means-tested; Monetary poverty.

ENThis article presents an analysis of the impact of cash social benefits on poverty reduction in two groups of EU countries (The “Old,” Western Europe and the “New,” Eastern Europe ). Models of a regression analysis of panel data were compiled to assess the changes in the most deprived part of the population, which included factors such as population income, social assistance payments, labor market activity, population indebtedness, long-term unemployment and education levels of the population. The results of the survey revealed the essential differences in the impact of social assistance on poverty: in the old EU countries, means-tested social benefits reduce the growth of poverty and material deprivation; in the Eastern European countries, which are characterized by a more liberal or “residual” welfare model, the poorest part of the population changes due to cyclical fluctuations in economic development and changes in long-term unemployment. Therefore, the key for reducing poverty is to reduce long-term unemployment. Means-tested social benefits in them are as effective as in the old EU countries. [From the publication]

• Aktyvios įtraukties koncepcija ir trajektorijos: Lietuvos atvejis / Sandra Krutulienė, Rasa Miežienė, Boguslavas Gruževskis. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 4, p. 305-316.
• Assessment of social environment competitiveness in terms of security in the Baltic capitals / Renata Činčikaitė and Ieva Meidute-Kavaliauskienė. Sustainability (Basel). 2021, 13, 6932.
• Between a risk society and a welfare state: social risk resilience and vulnerability to poverty in Lithuania / Jekaterina Navickė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2015, Nr. 10, p. 95-109.
• Evaluation of state aid and its created value for disabled people in Lithuania / Laura Girlevičienė, Alina Kvietkauskienė. Journal of business economics and management. 2021, Vol. 22, no. 4, p. 905-922.
• Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? / Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012. 410 p.
• Pagalbos bendruomenėje psichosocialinę negalią turintiems asmenims poreikiai ir socialinio darbo atsakas / Gitana Pučkienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2021, 28, p. 63-111.
• Skurdo kultūros apraiškos socialinės paramos gavėjų grupėje / Rasa Zabarauskaitė, Boguslavas Gruževskis. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 2, p. 99-112.
• Socialinė parama Lietuvoje: remiamųjų padėtis ir paramos rezultatai / Romas Lazutka, Laimutė Žalimienė, Daiva Skučienė, Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė, Lina Šumskaitė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2008. 247 p.
• Socialinės apsaugos sistemos palyginamoji analizė Lietuvoje ir Danijoje / Gabija Prazdeckaitė, Alvija Briliūtė, Gabrielė Kilmanaitė, Aušrinė Lakštutienė. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2019, p. 112-117.
• Socialinis draudimas Lietuvoje: kontekstas, raida, rezultatai / Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Gediminas Černiauskas, Algirdas Bartkus, Jekaterina Navickė, Jolita Junevičienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 479 p.
• Šeimos išmokų reforma Lietuvoje: mikrosimuliacinė poveikio pajamų pasiskirstymui analizė / Lina Salanauskaitė, Gerlinde Verbist. Lietuvos statistikos darbai. 2013, 52, 1, p. 58-71.