Ikimokyklinių ugdymo paslaugų įtaka tėvų užimtumui Lietuvoje

LTIkimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas turi didelę įtaką tėvų užimtumui, tačiau šį priklausomybė yra gana sudėtinga ir skirtingai pasireiškia skirtingose visuomenės grupėse. Straipsnyje siekiama ištirti ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumo vaidmenį tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, užimtumui Lietuvoje. Tyrimui naudojami Lietuvos 2014 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Naudojant chi kvadrato testą bei dvinarės logistinės regresijos modelį, tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikų ikimokyklinių ugdymo įstaigų nelankymas turėjo didesnę neigiamą įtaką moterų užimtumo statusui negu vyrų. Tyrimas taip pat parodė, kad svarbų vaidmenį tėvų užimtumui skatinti vaidina ir nemokamai teikiama ne tėvų priežiūra vaikams. Rezultatai taip pat leido kelti prielaidą, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas skatina tėvus dirbti, tačiau tai nebuvo esminė tėvų užimtumo paskata. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to investigate the effect of a preschool educational institutions role on the employment of parents, who have preschool-aged children in Lithuania. After completing a survey about the employment of Lithuanian families with preschool-aged children and preschool establishments, one main hypothesis is put forward, aimed at understanding what impact not attending preschool has on parents’ employment. A quantitative research method is used to investigate the hypothesis. It is based on statistical analysis of a 2014 European Union Survey of Income and Living Conditions (EU-SILC). With the help of descriptive statistics, logistic regressions and Chi-square tests, this research analyses what impact not attending preschool has on children parents’ employment. It can be argued that the hypothesis is confirmed as the research results show that not using preschool services has a different effect on mothers’ and fathers’ economic activity. Therefore not attending preschool establishments has a major negative effect on mothers’ employment status rather than fathers’. In terms of family policy typologies it can be seen that paid and unpaid work distribution in Lithuania is associated with traditional family policy model. In this case, the provision of public preschool services is not the main family policy instrument, since the priority in Lithuania is to provide a financial support through the promotion of childcare at home. Lithuanian mothers choose to participate in a relatively long parental leave system. All this implies the view that the limited availability of preschool services might limit possibilities for mothers to participate in the labour market due to the traditional family policy model existing in the country.Finally, results allow to assume that an accessibility of preschool establishments stimulates parents to work, however, it is not a crucial factor due to financial aspects. An important role is played by unpaid care of the children provided by relatives and friends. Therefore, it can be interpreted as a compensation for the lack of public preschool services for families wishing to successfully continue their participation in the labour market. [From the publication]

• Aktyvios įtraukties apribojimai ir socialinių paslaugų vaidmuo: Lietuvos atvejis / Boguslavas Gruževskis, Sandra Krutulienė, Rasa Miežienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 2, p. 105-117.
• Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? / Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 263 p.
• Darbdavių požiūris į apmokamo darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybes Lietuvoje / Raminta Jančaitytė, Aušra Kolbergytė, Brigita Kairienė. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 1, p. 28-37.
• Lyčių politika ir gimstamumo ateitis / Jurga Bučaitė-Vilkė, Giedrė Purvaneckienė, Raimundas Vaitkevičius, Artūras Tereškinas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 287 p.
• Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje / Sigita Kraniauskienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2013, Nr. 1 (32), p. 89-121.
• Promoting social investment policy through the development of early childhood education and care policy. The Lithuanian case / Aušra Maslauskaitė. Social investment and territorial inequalities: maping policies and services in the Baltic states / Jurga Bučaitė-Vilkė (ed.). Bern : Peter Lang, 2022. P. 117-150.
• Šeimos paramos politika Lietuvoje: ar galime identifikuoti paradigminius pokyčius 1996-2013 metų laikotarpiu? / Laimutė Žalimienė. Tiltai. 2015, Nr. 1 (70), p. 39-61.
• Tėčių įsitraukimas į vaikų priežiūrą Lietuvoje: lyčių vaidmenų stagnacija ar egalitarinio požiūrio į lyčių vaidmenis link? / Vilma Ražauskienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2021, Nr. 12, p. 88-104.
• Tėvų pedagoginio švietimo situacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimo galimybės / Skaistė Kovienė. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2022, vol. 14, no. 1, p. 26-44.
• The Influence of reconciliation of work and family on the Lithuanian population’s childbearing intentions / Artūras Tereškinas, Giedrė Purvaneckienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2012, Nr. 3 (1), p. 51-67.
• Valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas : pašalpų gavėjų struktūra ir pasirinkimai / Tadas Šarlauskas, Audronė Telešienė. Viešoji politika ir administravimas. 2014, t. 13, Nr. 1, p. 95-108.
• Viešosios šeimos politikos kūrimo ir įgyvendinimo problemos Lietuvoje / Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Teisės problemos. 2012, Nr. 1 (75), p. 5-65.
• Vyresnio amžiaus asmenų išlikimas darbo rinkoje: Lietuvos situacija ES kontekste / Jekaterina Navickė, Žeimantė Straševičiūtė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, Nr. 27, p. 121-136.