Gyventojų tyrimų Lietuvoje problema: erdvinis aspektas

LTStraipsnyje erdviniu požiūriu nagrinėjama gyventojų tyrimų Lietuvoje problema ir jos priežastys, analizuojama, kaip galima vykdyti tokius tyrimus. Teigiama, kad Lietuvoje gyventojų tyrimai turėtų būti atliekami detalesniu masteliu, dabar gi egzistuoja grėsmė nepastebėti kylančių ar jau įsisenėjusių socialinių problemų. Tai ypač aktualu miestuose, kurie pasižymi itin didele skirtingų socialinių gyventojų grupių koncentracija. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra atlikta daug išsamių stambaus mastelio gyventojų tyrimų – šalyje iki šiol silpnos detalių tyrimų ir socialinės statistikos tradicijos. Susiduriama su metodologinėmis kliūtimis pateikiant oficialius detaliuosius gyventojų statistinius duomenis visuomenei. Straipsnyje pasiūlyta metodika, kaip galima atlikti gyventojų tyrimus panaudojant 2011 m. gyventojų surašymo duomenis. Ji iliustruojama trijų didžiųjų Lietuvos miestų etninės struktūros analizės pavyzdžiu. Atlikta analizė atskleidė, kad etninės struktūros teritorinį pasiskirstymą miestuose aiškiai nulėmė istorinės aplinkybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyventojų tyrimai; Detalūs erdviniai tyrimai; Gyventojų struktūra; Etninė struktūra; Etninė sudėtis; Socialinė kartografija; Population; Social cartography; Mapping society; Spatial structures; Ethnic structure; Ethnic composition; Poles in Vilnius; Russians in Vilnius.

ENThe article presents the spatial aspect of population research in Lithuania, its causes and possibilities for such research. It states that population research in Lithuania is not carried out on a sufficiently detailed scale, so this increases the probability that the emerging or long-standing social problems will not be observed. These problems are especially relevant in cities that have a high diversity of different ethnic, socio-demographic, socio- economic and other population groups. And the main reason why many large-scale population researches have not been carried out in Lithuania is the country’s weak traditions of detailed research and social statistics. There are also a lot of methodological problems with official detailed statistical data submission, which makes difficult to use them. This article proposes the methodology for population research using the detailed population census data of 2011, illustrated by an example of the analysis of the ethnic structure of the three major Lithuanian cities. After the analysis it can be stated that such territorial distribution of the ethnic structure in cities was influenced by historical conditions. [From the publication]

• Antrojo pasaulinio karo įvykiai Rytų Prūsijoje Klaipėdos krašto ir Kaliningrado srities atminimo kultūroje / Vasilijus Safronovas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2009, t. 18, p. 87-106.
• Aptvertos ir saugomos gyvenvietės Lietuvoje – naujos gyvensenos išraiška ar būtinybė / Dovilė Krupickaitė, Laura Peciukonytė, Gintarė Pociūtė. Geografijos metraštis 2011, 43/44, p. 3-15.
• Demografinių procesų valdymas : teorija ir patyrimas : habilitacinis darbas / Vladislava Stankūnienė. Vilnius : Technika, 1995. 142 p.
• Elektorinių struktūrų erdvinė diferenciacija Lietuvos miestų regionuose / Aušra Baranauskaitė, Donatas Burneika, Rolandas Tučas. Geografijos metraštis 2015, 48, p. 3-23.
• Ilgas kelias į Vilnių / Liudas Truska. Kultūros barai. 2010, Nr. 4, p. 71-79. 2010, Nr. 5.
• Large social inequalities and low levels of socio-economic segregation in Vilnius / Vytautas Valatka, Donatas Burneika, Rūta Ubarevičienė. Socio-economic segregation in European capital cities: East meets West / edited by Tiit Tammaru, Szymon Marcinczak, Maarten van Ham and Sako Musterd. Abingdon, Oxon: Routledge, 2016. P. 313-332.
• Lenkų demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1947-1959 metais / Vitalija Stravinskienė. Lituanistica. 2006, Nr. 2, p. 20-33.
• Lietuvos gyventojai : per du tūkstantmečius / Stasys Vaitekūnas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 477 p.
• Lietuvos lenkų teritorinis pasiskirstymas ir skaičiaus kaita (1944 m. antrasis pusmetis – 1947 metai) / Vitalija Stravinskienė. Lituanistica. 2005, Nr. 4, p. 13-27.
• Lietuvos žmogiškieji ištekliai : dabar ir galimi ateities variantai / Stasys Vaitekūnas. Tiltai. 2008, Nr. 3 (44), p. 1-27.
• Miestas ir miestiečiai: kultūrinė atmintis ir tapatumas / Vytautas Rubavičius. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 71, p. 111-125.
• Migracijos procesų poveikis Vilniaus miesto gyventojų etniniams demografiniams pokyčiams 1944-1959 metais / Vitalija Stravinskienė. Lietuvos istorijos metraštis. 2010, 2009/2, p. 133-152.
• Post-soviet transformations of urban space in Vilnius / Donatas Burneika. Geografijos metraštis 2008, 41(1-2), p. 14-25.
• Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas? / Apolonijus Žilys. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2013, Nr. 4 (2), p. 67-101.
• Socialinė kaita (gentrification) Vilniaus Užupyje / Dovilė Krupickaitė, Herald Standl. Urbanistika ir architektūra. 2004, t. 28, Nr. 4, p. 165-174.
• Socio-economic segregation in growing urban regions of Lithuania / Donatas Burneika, Rūta Ubarevičienė, Vytautas Valatka. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 4, p. 277-292.
• The Sprawl of Vilnius city – establishment and analysis of growing urban region / Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas. Geografijos metraštis 2011, 43/44, p. 96-107.
• The Sprawl of Vilnius city – some consequences of rural – urban transformations / Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika. Geografijos metraštis 2011, 43/44, p. 108-115.
• Trys socioekonominių duomenų taikymo aspektai / Vytautas Valatka, Andrius Balčiūnas. Geografijos metraštis 2012, 45, p. 109-117.
• Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? / Petras Kalnius. Liaudies kultūra. 2004, Nr. 3, p. 15-26.
• Vilnius - between persistence and socio-spatial change / Dovile Krupickaitė. Europa Regional. 2014, 19, 3-4, p. 21-31.
• Visuomenės socialinės teritorinės struktūros pažinimas visuotinio gyventojų surašymo kontekste / Vytautas Valatka. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 357-367.