Socio-cultural value orientations of youth: cases of Lithuania and Belarus
LTKolektyvinė monografija parengta Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio darbo ir sociologijos katedros mokslininkams ir Sociologijos instituto prie nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos mokslininkams kartu įgyvendinant tarptautinį projektą "Jaunimo kaip sociokultūrinės erdvės subjekto ypatumai globalizacijos ir informacinės visuomenės sąlygomis" pagal Lietuvos ir Baltarusijos dvišalio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programą 2015-2016 m. Projekto tikslas - atlikti lyginamąją jaunimo kaip sociokultūrinės erdvės subjekto analizę šiuolaikinėmis Lietuvos ir Baltarusijos visuomenių raidos sąlygomis (sutarties Nr. TAP LB-11/2015). Monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Monografijoje pristatoma mokslininkų sukurta jaunimo vertybinių orientacijų tyrimo koncepcija: vertybės grupuojamos į bazines ir instrumentines. Bazinės vertybės (valdžia, galimybė daryti įtaką kitiems, aukšta padėtis visuomenėje, vaikai, laisvalaikis ir pomėgiai, draugai, dvasinė ramybė ir komfortas, sveikata, įdomus darbas, karjera, materialiai aprūpintas gyvenimas, darbo visuomeninė nauda, profesionalumas darbe, reputacija svarbių asmenų akyse, tėvai, sutuoktinis(-ė), mylimas žmogus, fizinis grožis, patrauklumas) sugrupuotos į keturias grupes. Dėl ko aš gyvenu? Tai: 1) dėl savo veiklos, 2) dėl savęs, 3) dėl savo artimųjų, 4) dėl kitų žmonių. Remiantis P. Bourdieu kapitalų koncepcija, į keturias grupes sugrupuotos ir instrumentinės vertybės (indikatoriai) (padėtis visuomenėje, dalykinės savybės, pinigai, sveikata, žinios, gyvenimiška patirtis, informuotumas, asmeninės savybės, asmeninis autoritetas, žinomumas, reputacija, ryšiai su žmonėmis, užimančiais aukštą padėtį visuomenėje, ryšiai su įvairių sričių profesionalais, privati nuosavybė, išsilavinimas ir profesinė kompetencija, patraukli išvaizda, šeima, giminaičiai.Tai: 1) ekonominis kapitalas, 2) socialinis kapitalas, 3) kultūrinis kapitalas, 4) simbolinis kapitalas. Sukūrus jaunimo vertybinių orientacijų tyrimo metodiką, atlikti du reprezentatyvūs tyrimai (Lietuvoje imtis -1 050, Baltarusijoje imtis -1 489). Tyrimų duomenys atskleidė ir leido lyginti Lietuvos ir Baltarusijos jaunimo sociokultūrines vertybines orientacijas, kurias lemia vertybinių prioritetų ir tapatumų ypatumai bei skirtinga egzogeninė aplinka. Lyginamoji jaunimo kaip sociokultūrinės erdvės subjekto analizė šiuolaikinėmis Lietuvos ir Baltarusijos visuomenių raidos sąlygomis yra ypač naudinga tobulinant jaunimo politiką tiek Lietuvoje, tiek ir Baltarusijoje, t. y. plėtojant tarpkultūrinį dialogą. Taigi, teorinis šio mokslinio darbo reikšmingumas yra tolygus praktiniam reikšmingumui. Kolektyvinėje monografijoje apžvelgiami ir analizuojami Lietuvoje ir Baltarusijoje atlikti sociologiniai tyrimai, skirti jaunimo problematikai. Pastaruoju metu atliekami jaunimo sociologijos tyrimai apima: 1) tyrimus, analizuojančius jaunimą kaip objektyvią socialinę demografinę grupę, 2) tyrimus, nagrinėjančius jaunimą kaip diskursyvią kategoriją, turinčią politinių ir ideologinių implikacijų. Lietuvoje sociologiniai jaunimo tyrimai koncentruojasi trijuose lygmenyse: 1) bendros metodologijos - akcentuojamas dėmesys jaunimui kaip socialiniam reiškiniui, 2) teoriniame - tiriamos jaunimo socialinės ir demografinės charakteristikos, elgsena, vertybinės orientacijos, 3) empiriniame - renkami konkretūs duomenys apie jaunimo skirtingus gyvenimiškos veiklos aspektus. Baltarusijoje jaunimo tyrimai remiantis sociologijos mokslo principais atliekami trimis kryptimis: 1) psichoanalitine, 2) struktūrine-funkcine, 3) kultūrologine. Bendri sociologiniai tyrimai, skirti jaunimo problematikai, - palanki erdvė tarpkultūriniam dialogui plėtotis.Monografijoje Lietuvos mokslininkai aptaria identiteto formavimo politiką: globaliniai procesai sukuria naują pasaulinę kultūros hierarchiją. Reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad Lietuvos jaunimas etninę kultūrą kaip vertybę priima saikingai. Nors Lietuvos ir Baltarusijos paribys - puikus etnokultūrinės sąveikos pavyzdys, vis dėlto jaunimui ugdytis gebėjimą tai įžvelgti nėra paprasta. Tyrimo metu identifikuota jaunimo tolerancijos skalė: ji yra plati ir požiūris į lytį, tautybę, religingumą, negalią, homoseksualumą, abortus, imigraciją yra gana skirtingas. O įvairiapusiškai išanalizavus jaunimo vartotojiškas orientacijas, atskleista, kad Lietuvos jaunimas turi aiškiai išreikštus vartotojiškos visuomenės bruožus. Tačiau vartojimas vis dėlto koreliuoja su jaunimo finansine padėtimi ir vertybinėmis orientacijomis. Baltarusijoje atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė jaunimo požiūrį į šeimą - į šeimos instituciją jau irgi yra įsiskverbę liberalizmo bruožai. Tačiau klasikinė šeima vis dar tebėra vertybė daugumai Baltarusijos jaunimo. Tyrimo duomenys byloja ir apie tai, kad šios kaimyninės šalies jaunimas vertina išsilavinimą, siekia įgytas žinias taikyti profesinėje veikloje. O rinkdamiesi darbą jauni žmonės esminiu kriterijumi laiko atlyginimą. Nors jaunimas mielai laisvalaikį leidžia prie interneto, laisvalaikio kultūrai akivaizdžiai būdingi ir vartotojiškos visuomenės bruožai. Monografijoje nagrinėjami ir lyginami Lietuvos ir Baltarusijos visuomenėse jaunimo kaip sociokultūrinės erdvės subjekto ypatumai globalizacijos, žinių ir informacinės visuomenės sąlygomis. Ypatingas dėmesys šiame moksliniame leidinyje skiriamas jaunimo sociokultūrinėms vertybinėms orientacijoms kaip išugdytam sąmonės gebėjimui reguliuoti veiklą ir elgesį pagal įsitikinimus, dorovines normas, gyvenimo perspektyvas, atskiriant pozityvą nuo negatyvo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertybinės orientacijos; Dvasinės vertybės; Socialinės vertybės; Jaunimas; Sociologiniai tyrimai; Value orientations; Spiritual values; Social values; Youth; Sociological research.
ENThe monograph is written by the researchers of the Department of Social Work and Sociology of the Faculty of Social Education at Lithuanian University of Educational Sciences in cooperation with the colleagues from the Institute of Sociology of the National Academy of Sciences of Belarus. It presents an original research into the sociocultural values of youth based on the conception of the subject of socio-cultural space. Two representative sociological surveys have been conducted in Lithuania and Belarus that enable disclosing general and specific differences in the systems of values and identities of the younger generation - heterogeneous socio-cultural youth groups - in the regions under discussion. Youth are one of the main subjects in the socio-cultural space that is determined by the value priorities and identities of their behaviour models. These features primarily determine the specifics of this social group rather than the traditionally considered age peculiarities. [Annotation in the book]
- P. 48-70. Conception of the research of youth value orientations / Irina Lashuk
- P. 71-83. Socio-cultural characteristics of Lithuanian and Belarusian youth: comparative analysis / Irina Lashuk, Vaidotas Valantiejus
- P. 84-11. The Many faces of exclusionism in Lithuania: Is Lithuanian youth tolerant enough to lead Lithuania towards diverse and open society? / Liutauras Labanauskas
- P. 111-127. Youth discourse about ethnic culture as a value / Vilija Grincevičienė
- P. 128-150. Consumerism as a youth identity factor under the globalization conditions / Sonata Matakaitė
- Expression of citizenship and nationality in the education system of Lithuania / Vilija Grincevičienė, Vaida Asakavičiūtė, Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Cultura. International journal of philosophy of culture and axiology. 2021, 18, 2, p. 155-172.
- Migrant impact on the development of creative society in Lithuania: a critical overview / Liutauras Labanauskas. Creativity studies. 2020, Vol. 13, no. 2, p. 552-562.
