Social construction of nuclear risks: analysis of institutional communicative discourses on Astravets nuclear power plant

LTStraipsnis priskirtinas rizikos sociologijos ir branduolinės rizikos komunikacijos sritims. Remiantis Astravo atominės elektrinės atveju (BelNPP) parodoma, kaip politiniai subjektai diskursyviai kuria branduolinės rizikos supratimą. Dėl kontraversiškų diskusijų apie saugumą BelNPP yra svarbus Europai, ypač Baltarusijai ir Lietuvai. Atlikta politinių institucinių komunikacinių diskursų analizė, vykstanti nacionalinėse vyriausybėse ir parlamentuose Baltarusijoje ir Lietuvoje. Analizė atlikta kaip magistro baigiamojo darbo dalis. Empirinį pagrindą sudaro 132 tekstai, kurie buvo paskelbti 2012–2017 m. ir apibrėžiami kaip oficialūs instituciniai pranešimai spaudai. Teorinis aiškinamasis modelis apima diskursyvinio institucionalizmo, darbotvarkės nustatymo ir problemų rėminimo teorijas. Rezultatai rodo, kad diskurse vyrauja „saugos“ tema. Baltarusijos diskursas dažniau BelNPP demonstruoja kaip techninį iššūkį, o naudojamos laiko, vietos ir kt. sąvokos silpnina branduolinės rizikos suvokimą. Lietuvos diskurse daugiausia dėmesio skiriama politiniams aspektams, o naudojami diskursyvūs „rėmai“ sustiprina socialiai konstruojamą rizikos suvokimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskurso analizė; Astravo atominė elektrinė (AE; Ostrovets nuclear power plant; NPP); In vivo; Turinio analizė; Branduolinės rizikos komunikacija; Discourse analysis; Astravets nuclear power plant; Nvivo; Content analysis; Nuclear risk communication.

ENThe paper is located within scholarly fields of risk sociology and nuclear risk communication. It employs the Belarusian Astravets Nuclear Power Plant (BelNPP) case to show how political entities discursively construct the understanding of nuclear risks. The BelNPP is an important case in a broader European region, and especially – for Belarus and Lithuania, due to its debated safety and impacts. The analysis of political institutional communicative discourses, as taking place in the national governments and parliaments in Belarus and Lithuania, was performed as part of the master thesis research. The empirical basis consisted of 132 texts, published during 2012–2017 and defined as official institutional press releases. The theoretical explanatory model included theories of discursive institutionalism, agenda-setting and issue-framing. The results show that the discourse is dominated by the ‘safety’ topic. The Belarusian discourse more frequently communicates BelNPP in a detailed technical manner and dominant frames attenuate the associated risks. The Lithuanian discourse focuses on political aspects and uses issue frames that amplify the socially constructed risk. [From the publication]

• Klimato kaitos diskursas Lietuvos spausdintinėje ir internetinėje žiniasklaidoje / Rima Jančevskaitė, Audronė Telešienė. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 2, p. 92-99.
• Lithuanian foreign policy vis-à-vis Belarusian nuclear power plant in Ostrovets / Justinas Juozaitis. Lithuanian foreign policy review. 2016, vol. 35, p. 41-66.
• Lyginamoji Jungtinės Karalystės ir Lietuvos politinių institucinių komunikacinių klimato kaitos diskursų analizė / Audronė Telešienė, Eimantė Zolubienė. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 4, p. 277-286.