Holokaustas kaip istorinio teisingumo diskurso konstravimo aspektas Lietuvos spaudoje lietuvių ir rusų kalbomis
LTAntrojo pasaulinio karo laikotarpio įvykių interpretacija jau daugelį metų šalies visuomenei išlieka jautri tema. Nuo to, kaip spauda pateikia šio karo kontekstą, priklauso Lietuvos visuomenėje ar atskirose jos grupėse vyraujanti istorinio teisingumo samprata. Šiame straipsnyje į Lietuvos spaudoje lietuvių ir rusų kalbomis dominuojančią istorijos interpretaciją žvelgiama ne per tyrimuose įprastą sovietinės okupacijos ar Pergalės dienos minėjimo diskursą, bet per Lietuvos žydus ištikusį holokaustą kaip esminį diskusinį klausimą. Atsižvelgiant į holokausto reikšmę formuojantis modernios žmogaus teisių apsaugos sistemai tiriama, su kokiomis tolerancijos ar nepakantumo išraiškomis Lietuvos visuomenėje holokaustas siejamas spaudoje, leidžiamoje lietuvių ir rusų kalbomis. Siekiama įvertinti, ar 2016 m. spaudoje kilusi diskusija patvirtina seniau įsitvirtinusius požiūrius, ar sudaro prielaidas platesnio holokausto reiškinio ir su juo susijusių individų patirčių suvokimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis teisingumas; Kolektyvinė atmintis; Žydai; Lietuviai; Rusai; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Holokaustas; World War II; Jewish Holocaust; Historical justice; Collective memory; Lithuanians; Russians.
ENWorld War II in general and Holocaust in particular are important topics of the debate in the Lithuanian public discourse. Due to that the Lithuanian and Russian press is seen by the author not just as a significant source of information, but also as a peculiar tool for structuring knowledge about Lithuania’s historical past. The article reveals that the perception of Holocaust history is changing in the Lithuanian and Russian press in recent years by rethinking of the dominant Lithuanian historical narrative and representing diverse approaches to the role of Lithuanians in collaboration with the Nazi regime. The Holocaust Discourse is constructed as important experience in considering and strengthening the human rights protection discourse in Lithuania as well. The article is based on selected texts published in 2016 by online daily DELFI and printed newspapers in the Lithuanian and Russian languages (150 publications in total). [From the publication]
- Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste / Neringa Klumbytė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2017, Nr. 2 (41), p. 137-168.
- Etninė tematika ir nepakantumas Lietuvos žiniasklaidoje : dienraščių analizė / Vida Beresnevičiūtė, Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etniškumo studijos. 2006, Nr.1, p. 19-44.
- Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etniškumo studijos. 2009, Nr. 1, p. 5-207.
- Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė. Vilnius : Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas, 2022. 260 p.
- Rusų etninės grupės reprezentacija Lietuvos spaudoje. Negyjančios antrojo pasaulinio karo žaizdos / Monika Frejūtė-Rakauskienė. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 352-378, 398-399.
- Rusų kolektyvinės atminties ir tapatumo konstravimas Lietuvos spaudoje rusų kalba / Monika Frejūtė-Rakauskienė. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 318-349, 396-397.
- The Thematic triangle of the politics of memory in new post-Soviet democracies / Irmina Matonytė, Morta Vidūnaitė. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 2, p. 116-124.
