Vietos politinės lyderystės paieškos: kokio mero nori Lietuvos gyventojai

LTStraipsnyje analizuojami vietos politinės lyderystės ir politinės tapatybės pokyčiai, akcentuojant įvairias savivaldybės mero kaip pagrindinio savivaldos vadovo socialinio ir politinio kapitalo konstravimo dimensijas. Vietos lygmens politinė lyderystė traktuojama kaip procesas, kurį įgalina politinio kapitalo judėjimas siekiant paskirstyti ir kontroliuoti vietos lygmens politinius ir socialinius išteklius. Siekiama atskleisti, kiek skirtingoms visuomenės grupėms svarbi sukaupta mero administracinė, visuomeninė ir dalyvavimo politiniuose procesuose patirtis, lemianti gana skirtingus mero lyderystės stilius ir vaidmenis vietos bendruomenių gyvenime. Gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad meras labiau suvokiamas kaip veiklų administratorius, o ne politikas, gebantis pavesti sprendimų priėmimo galią savivaldos valdymo struktūroms. Empiriniai tyrimo rezultatai rodo skirtingas gyventojų nuostatas, akcentuojančias aiškų palankumą kolektyvinio vietos politinių sprendimų priėmimo struktūrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinis kapitalas; Vietos politinė lyderystė; Vietos bendruomenė; Meras; Democratic participation; Self-governance; Civic participation; Local leadership; Political capital, mayor.

ENThe article focuses on the changes in local political leadership and political identity emphasizing different dimensions of the social and political capital of the municipality mayor. The main objective is to reveal how different societal groups perceive the political, administrative and community experience of the mayor determining the complex profiles of local political leadership and role in local communities. The theoretical discussion is complemented with the results of the representative public opinion survey of Lithuanian inhabitants performed in February–March 2016. The empirical results reveal different perceptions of the mayor image which is more based on the ‘managerial’ leadership style rather than considering him as a politician. The relationships with the local community are perceived as less significant which also reveals the weak identification within local issues and fragmented social interactions with a variety of interest groups. The results contribute to the discussion on different value profiles and patterns of residents towards collective action and local political identity. [From the publication]

• Optimalaus Lietuvos savivaldybių institucinės struktūros modelio paieška / Algirdas Astrauskas. Viešoji politika ir administravimas. 2004, Nr. 8, p. 9-24.
• Response of the Lithuanian municipalities to the first wave of COVID-19 / J. Dvorak. Baltic region. 2021, vol. 13, no. 1, p. 70-88.
• Rusijos agresijos atspindžiai 2023 m. savivaldos rinkimuose / Audris Narbutas. Regional formation and development studies. 2024, Nr. 2 (43), p. 97-110.
• Savivaldžių (vietos) bendruomenių raida ir perspektyva šiuolaikinėje Lietuvoje / Saulius Nefas. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 20, p. 70-80.
• Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje: užtrukę debatai ir šviežia patirtis / Liudas Mažylis, Vaida Leščiauskaitė. Politikos mokslų almanachas. 2015, [T.] 17 p. 33-56.
• Vietos savivalda ir vietos savivaldos problemos Lietuvoje / Algirdas Astrauskas. Viešoji politika ir administravimas. 2002, Nr. 3, p. 71-78.
• Ответ местных властей Литвы на первую волну COVID-19 / Я. Дворак.