Lietuvos sovietizavimas 1947-1953 m. : VKP(b) CK dokumentai : dokumentų rinkinys

LTSkaitytojui pateikiamas vėlyvojo stalinizmo dokumentų rinkinys - nuoseklus šaltinių rinkinio, kurį 2015 m. išleido Lietuvos istorijos institutas, "Lietuvos sovietizavimas 1944-1947 m.: VKP(b) CK dokumentai" tęsinys arba, galima sakyti, antras tomas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietizavimo regioninis geopolitinis kontekstas ir periodizacija aptariama pirmame tome, todėl nesikartosime. Rinkinys nepretenduoja visapusiškai pristatyti Lietuvos sovietizavimą ir sovietizacijos procesą, vykdytą VKP(b) CK ir LKP(b) CK, kadangi dėl objektyvių priežasčių (dokumentų atrankos specifikos, leidinio apimties, kai kurių bylų įslaptinimo) tam tikri sovietizavimo klausimai atsispindi gana fragmentiškai. [...] Šiame tome dokumentai apima antrąjį ir trečiąjį sovietizavimo etapus, kurie jau apibūdinti pirmame tome. Pasirinktos dokumentų rinkinio chronologinės ribos (1947 m. balandis-1953 m.) žymi keletą istorijos gairių. Nors Baltijos respublikų sovietizavimas dar nebuvo užbaigtas, VKP(b) CK Politinis biuras (toliau - Politbiuras), konstatavęs, kad VKP(b) CK Lietuvos, Latvijos ir Estijos biurai atliko savo darbą "stiprinant partinį, sovietinį ir ūkinį vadovavimą", 1947 m. kovo 21 d. nusprendė juos panaikinti. Tolesnę respublikų vadovų darbo kontrolę pradėjo perimti VKP(b) CK aparate įkurta nuolatinių inspektorių įstaiga, turėjusi taikyti "diferencijuotą požiūrį tiriant ir vertinant partinio darbo būklę". Tai reiškė, kad Sovietų sąjungos vadovybė pradėjo pasitikėti pakankamai sustiprinta, "teisingai orientuota", organizacinių įgūdžių įgijusia vietos valdžia ir manė, kad respublikų vadovybės, akylai prižiūrimos inspektorių ir antrųjų sekretorių, sugebės savarankiškai spręsti kitas "socializmo statybos" problemas.Kitaip pasakius, Politbiuro nariai nusprendė, kad Baltijos respublikose buvo sukurti partinės ir vykdomosios valdžios padaliniai, atitinkantys centro standartus. Respublikos sovietizavimui vadovavusios aukščiausios SSRS okupacinės administracinės valdžios struktūros - VKP(b) CK Lietuvos biuro - panaikinimas rodė Lietuvos SSR centrinių partinių bei vyriausybinių institucijų sovietinimo ir unifikavimo pagal SSRS valdymo modelį pabaigą. Lietuvos biuras pasiekė pagrindinį savo tikslą - atkūrė ir įtvirtino totalitarinę stalininę sistemą (režimą), kurios nemenka politinė atrama buvo iš Sovietų sąjungos į įvairias Lietuvos SSR partines ir valstybines struktūras atsiųsti "tarybiniai žmonės" - rusakalbiai darbuotojai. Anot J. Zubkovos, "šio etapo pagrindiniu rezultatu tapo valdžios struktūrų ir institucijų suformavimas, t. y. naujo režimo atramos karkaso sukūrimas". Lietuvos SSR vadovybė, remiama slopinimo struktūrų ir prižiūrima VKP(b) CK įgaliotinių, nuo 1947 m. balandžio jau daugiau mažiau savarankiškai tęsė respublikos sovietinimą ir integravimą į SSRS politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę sistemą. Stalinizmo epocha baigėsi 1953 m., prasidėjo partinių ir valstybinių institucijų lietuvinimo procesas, buvo galutinai nuslopintas ginkluotas (partizaninis) antisovietinis pasipriešinimas, užbaigta prievartinė visuotinė kolektyvizacija - tai yra susovietinta ir pajungta valstybės kontrolei paskutinė santykinai nepriklausoma Lietuvos erdvė - kaimiškosios vietovės. Lietuvos integracija į politinę, ūkinę, socialinę ir kultūrinę Sovietų sąjungos totalitarinę sistemą buvo baigta. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Sovietizacija; Lietuvos sovietizavimas; Komunizmas; Tarybų Sąjunga; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Komunistų partija; Stalinizmas; Rezistencija; Dokumentai; Nutarimai; Sovietization; Sovietization of Lithuania; Communism; Soviet Union; Communist Party; Stalinism; Resistance; Documents; Resolutions.

ENThe present volume contains a collection of documents of late Stalinism. It is a consistent sequel to or, one could say, the second volume of the set of documents "Lietuvos sovietizavimas 1944-1947 m.: VKP(b) CK dokumentai" (Sovietisation of Lithuania 1944-1947: Documents of the Central Committee of the All-Union Communist Party (Bolsheviks)) published by the Institute of Lithuanian History in 2015. Since the regional geopolitical context and the periods of the Sovietisation of Lithuania, Latvia, and Estonia were discussed in the first volume, we will not repeat it here. The collection is not making any claims to a comprehensive picture of the Sovietisation of Lithuania and the process of Sovietisation carried out by the Central Committee of the All-Union Communist Party (Bolsheviks) and the Central Committee of the Lithuanian Communist Party (Bolsheviks), because due to objective reasons (the specifics of document selection, the volume of the publication, and classification of some files) certain issues of Sovietisation are reflected in a rather fragmentary manner. [...] The documents in this volume encompass the second and the third stages of Sovietisation, which were described in the first volume. The chronological boundaries of this set of documents, which cover the period from April 1947 to 1953, signpost a number of historical landmarks. Although the Sovietisation of the Baltic republics had not been finished yet, the Political Buro of the Central Committee of the All-Union Communist (Bolsheviks) (hereinafter Politburo) declared that the buros of the central committees of the Lithuanian, Latvian, and Estonian Communist parties (Bolsheviks) had completed their work ‘in strengthening party, Soviet, and economic leadership’ and on 21 March 1947 resolved to liquidate them.The chronological boundaries of this set of documents, which cover the period from April 1947 to 1953, signpost a number of historical landmarks. Although the Sovietisation of the Baltic republics had not been finished yet, the Political Buro of the Central Committee of the All-Union Communist (Bolsheviks) (hereinafter Politburo) declared that the buros of the central committees of the Lithuanian, Latvian, and Estonian Communist parties (Bolsheviks) had completed their work 'in strengthening party, Soviet, and economic leadership' and on 21 March 1947 resolved to liquidate them. Further inspection of and control over the work of the republics’ leaders became the task of the institution of permanent inspectors established in the apparatus of the Central Committee of the All-Union Communist Party (Bolsheviks). It had to apply 'a differentiated attitude in the examination and evaluation of the conditions of party work'. It meant that the Soviet leadership began to put trust in the local authorities, which had gained sufficient strength and organisational skills, and were 'correctly oriented'. It was of the opinion that vigilantly watched by inspectors and second secretaries, the republics' leaderships would be capable of solving the remaining problems of the ‘building of socialism' independently. In other words, members of the Politburo decided that units of party and executive power corresponding to central standards had been established in the Baltic republics. The liquidation of the Lithuanian Buro of the Central Committee of the All-Union Communist (Bolsheviks), which was the top structure of the Soviet occupational administrative power, indicated completion of the Sovietisation and unification of central party and governmental institutions of the Lithuanian SSR to the Soviet administrative model.The Lithuanian Buro attained its key aim: it restored and consolidated the totalitarian Stalinist system (regime), which was strongly supported by the 'Soviet people', or Russian-speaking employees, sent to various party and governmental structures of the Lithuanian SSR from the Soviet Union. According to Yelena Zubkova, 'the main result of this stage was formation of the structures and institutions of power, that is, shaping of the framework that supported the new regime'. Supported by repressive structures and controlled by the representatives of the Central Committee of the All-Union Communist Party (Bolsheviks), from April 1947 the leadership of the Lithuanian SSR continued the Sovietisation of the republic and its integration into the political, economic, social, and cultural system of the USSR more or less independently. The Stalinist epoch ended in 1953. The process of Lithuanisation of party and state institutions began, armed (partisan) anti-Soviet resistance was finally suppressed, and full-scale coercive collectivisation was completed. It meant that rural areas, the last relatively independent space of Lithuania, was Sovietised and subjected to state control. The integration of Lithuania into the political, social, economic, and cultural Soviet totalitarian system was completed. [Extract, p. 40, 43-44]