Kauno šv. Jurgio bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno statybos eiga XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje

LTDėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių vienas didžiausių XVI a. Kauno architektūros ansamblių – Bernardinų konventas prarado stiliaus vientisumą XIX a. viduryje, funkcinį ryšį – XX a. viduryje. Nuo tada ansamblis yra tarsi padalytas į dvi viena nuo kitos nepriklausančias dalis. Straipsnyje mėginama atskleisti tik vieną, patį tolimiausią Bernardinų konvento gyvenimo etapą – ansamblio gimimo ir susiformavimo laikotarpį (1471-1500 m.). Konvento istorija prasidėjo 1471 m., kai Stanislovas Sūdvajaitis padovanojo savo dvarą bernardinų vienuoliams statyti vienuolyną ir bažnyčią. Kiti vienuolyno pastatai (oficina, klauzūros, svirnas) statyti nuo vienuolyno Nemuno link; platesnėje sklypo dalyje įrengtas ūkinis kiemas. Pirmasis konvento pastatas – zakristija ir koplyčia, stovėjo lygiagrečiai su gatvele, skiriančia miesto ir vienuolyno teritorijas. Antrasis ansamblio pastatas buvo bažnyčia – didžiulis statinys, susidedantis iš dviejų skirtingo dydžio ir architektūrinės išraiškos tūrių – bažnyčios halės ir presbiterijos. Vidinę aukštą bažnyčios erdvę nušviesdavo dideli langai, kryžminiai skliautai dengė 19 m aukščio tūrį. Galvojama, jog kartu su bažnyčia turėjo būti statoma ir dviejų aukštų galerija, jungianti zakristiją su klausyklomis. Kadangi vienuolių gyvenimo sąlygos buvo labai ankštos ir nepatogios, prie zakristijos į pietų pusę pastatytas beveik tokio pat dydžio priestatas ir dar du nauji korpusai. Visi šie statiniai tarpusavy jungėsi ir sudarė uždarą vidaus kiemą. Vienas paskutinių ansamblio pastatų – Šv. Onos koplyčia ir įėjimo priestatas šiaurinėje fasado pusėje.Reikšminiai žodžiai: Kauno Šv. Jurgio bažnyčia; Kauno bernardinų vienuolynas; Mūro statyba; 15th C.

ENThe article presents the founding and formation of the Kaunas Bernardine Monastery at the end of the 15th c. An estate (possession) at the confluence of the Nemunas and the Neris was allotted to Bernardines in 1471. Construction of the ensemble lasted for about 30 years. First of all, a stone house was built by the street, which separated the estates of the city and the monastery. A sacristy and a chapel were arranged on the ground floor of the building. The monks lived on the first floor. The church was the second building of the ensemble. It was constructed on the northern and western borders of the terrace. Lastly, at the southern facade of the church three two-storey living houses were built. These building surrounded a closed courtyard. [From the publication]