(Ne) prisimenant žydų naikinimo: Holokausto memorialai Lietuvoje ir Lenkijoje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTPagrindinis šio straipsnio tikslas - aptarti, kaip Holokaustas, t. y. žydų naikinimas, vykdytas nacių Vokietijos ir jos pagalbininkų Antrojo pasaulinio karo metais yra (ar nėra) įamžintas Lietuvoje ir Lenkijoje statant paminklus, tvirtinant paminklines ar atminimo lentas ir kitokius objektus Holokausto (ne)prisiminimo Rytų Europoje - regione, kur Holokaustas vyko didžiausiu mastu, kur daugiausia jo aukų buvo žydai, o kitų tautų žmonės taip pat kentėjo ir mirė karo ir okupacijų metu, kontekste. Šiame straipsnyje aptariami dabartiniai memorialai ir memorialinės vietos, taip pat jų transformacijos po karo. Straipsnio objektas - memorialai Kauno IX forte ir Panerių miške Lietuvoje, buvęs getas Varšuvoje ir buvusios Aušvico-Birkenau, Belžeco, Maidaneko, Sobiboro ir Treblinkos koncentracijos ir/ ar mirties stovyklos Lenkijoje. Tai buvo pagrindinės žydų naikinimo vietos minėtose šalyse. Jose taip pat nužudyti iš kitų šalių atvežti žydai. Daugelyje šių vietų kalinti, kankinti ar nužudyti kitų tautų žmonės. Šiuo metu jos - svarbiausios Holokausto memorialinės vietos šalyse, žinomos ir platesniame pasaulyje. Straipsnyje taikoma sociologinė perspektyva, kuria papildomas besiplėtojantis Holokausto ir atminties studijų laukas. Memorialai laikomi materialiomis kolektyvinės atminties1 išraiškomis, t. y. socialinių grupių, pavyzdžiui: vietinių bendruomenių, religinių grupių, nevyriausybinių organizacijų, politinių partijų, valdžios ar tautų atminties charakteristikomis. Jos suprantamos kaip įvairių grupių ir individų „mnemoninių praktikų produktai“. Straipsnio uždavinys - atskleisti ne tik kieno atminimui skirti šie memorialai, bet ir kieno atmintį jie išreiškia, kas prisidėjo prie jų kūrimo, kas ir kaip naudoja juos atlikdami atminimo praktikas. Analizuojant šiuos memorialus, taikoma vizualinės sociologijos prieiga.Taip pat taikomas kelių atvejų analizės metodas. Atvejai analizuojami lyginamąja perspektyva. Lyginimo uždavinys - atskleisti Holokausto įamžinimo įvairovę, panašumus ir skirtumus. Straipsniu nesiekiama nustatyti, kuris memorialas, memorialinė vieta ar šalis geriausiai įamžina Holokaustą. Empiriniu požiūriu straipsnyje remiamasi Holokausto memorialų Rytų Europoje tyrimu, kurį autorius atliko 2013-2016 m., bei ankstesniu Aušvico-Birkenau memorialinės vietos tyrimu. Tyrimuose naudojama medžiaga iš lauko tyrimų, kuriuose analizuota pati vieta, rašytiniai šaltiniai ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos pasirinktos Holokausto memorialinės vietos bei memorialai keliose Rytų Europos šalyse. Didžioji darbo dalis, įskaitant ir atliktą Lenkijoje, yra kaip autoriaus mokslinio tyrimo projektas „Holokausto atminties europeanizacija Rytų Europoje“, laimėjus Marie Curie stipendiją Lundo universitete 2013-2014 m. lauko tyrimas Lietuvoje atliktas atvykus į dvi konferencijas Kaune 2015m.ir2016m.; viena iš jų organizuota COST veiklos „Ieškant transkultūrinės atminties Europoje“ ir Vytauto Didžiojo universiteto, o kita - Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams vertinti ir Kauno IX forto muziejaus. [Iš straipsnio, p. 148-149]Reikšminiai žodžiai: Atmintis apie Holokaustą; Holokaustas; Holokausto marginalizacija; Holokausto memorialai; Holokausto memorialai Lietuvoje ir Lenkijoje; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); SSRS; Holocaust memorials; Lithuania; The Holocaust; The Holocaust memorialization; The Holocaust memorials in Lithuania and Poland; The Holocausts memorials; The marginalization of the Holocaust; USSR.

ENThe aim of the present article is to discuss how the Holocaust, that is, the destruction of Jews by Nazi Germany and its helpers during the Second World War, has (or has not) been memorialized through monuments, tablets, plaques, and other commemorative objects in Lithuania and Poland in the context of the Holocaust (non-)remembrance in Eastern Europe, the region where the Holocaust largely took place, whose Jews were mainly the Holocaust victims, and where non-Jews also suffered and died during the war and occupations. The article analyses the present-day memorials and memorial sites. It also refers to the transformations of these memorials and sites after the war. The focus of the article is on the memorials located in the Ninth Forth (Kaunas) and the Paneriai Forest in Lithuania, the former ghetto in Warsaw and the former concentration and/or death camps of Auschwitz-Birkenau, Belzec, Lublin at Majdanek, Sobibor, and Treblinka in Poland. These were the most important sites of the destruction of the Jews of the two countries as well as the sites where the Jews from other countries also died. Many of them were also significant sites of incarceration, suffering, and death or murder of non-Jews. At present, they are the most important Holocaust memorial sites in the two countries and are also known as such in the wider world.The present investigation applies the perspective of sociology, contributing to the growing fields of the Holocaust studies and memory studies. The memorials are treated as tangible manifestations of collective memory, that is, memory characteristic of social groups, such as local communities, religious groups, non-governmental organizations, political parties, governments, or nations. They are understood as “products of mnemonic practices” of various groups and individuals. The objective of the article is to uncover not only whom and what the memorials commemorate but also whose memory they manifest, who contributed to their creation, and who and how uses them in commemorative practices. Analyzing the present-day memorials, the article applies the approach of visual sociology. Tracing the transformations of the memorials, the approach of historical sociology is employed. The article also applies the method of multiple case studies. The cases are discussed in a comparative perspective. The objective of the comparisons is to reveal the variety and the similarities and differences of Holocaust memorialization. It does not aim to establish which of the memorials, memorial sites, or countries memorialize the Holocaust the best. [Extract, p. 323-324]