Kodėl neturime lietuviškos "Karmen"? Apie lietuviškų operų libretus

LTPažvelgus į lietuvių operos istoriją, matyti, kad temų požiūriu nuo pat Miko Petrausko „Birutės“ (1906), pirmosios tautinės operos, vyrauja herojinės - tikros, mitinės ar pasakinės - praeities motyvai. Didingi ir dramatiški tautos istorijos vaizdai operų kūrėjus, teatrus ir visuomenę domino labiau nei veikalai, kuriuose gilinamasi į individo išgyvenimus, žmonių tarpusavio santykius ir pan. Pasitelkus Georges’o Bizet „Karmen“ kaip operos apie meilę, žmogaus sielos užkaborius metaforą, straipsnyje mėginama atskleisti priežastis, kodėl panašių lietuviškų operų nėra daug. Lyginamos operos gyvavimo terpės XIX a. antrosios pusės Paryžiuje („Karmen“ premjera jvyko 1875 m.) ir XX-XXI a. Lietuvoje: anuomet Paryžiuje veikė bent trys operos teatrai - Paryžiaus nacionalinė opera, Komiškoji opera (Opėra-Comiąue) ir Lyrinis teatras (Theatre Lyrique); Lietuvoje po 1918 m. bene vienintelė operos buveinė su retomis išimtimis buvo reprezentacinė krašto scena - dabartinis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Tekste bandoma atskleisti, kaip gyvavimo terpė, konkrečiai - reprezentacinės scenos reikalavimai - paveikė lietuviškąjį repertuarą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Karmen"; Libretai; Libretai, Lietuvos kompozitoriai; Lietuviškos operos; Lietuvos kompozitoriai; Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras; „Karmen“; "Carmen"; Librettos; Lithuanian National Opera and Ballet Theatre; Lithuanian composers; Lithuanian operas.

ENA glimpse at the history of Lithuanian opera starting with Birutė by Mikas Petrauskas (1906), which is considered the first national opera, reveals that with regard to themes, motifs of the heroic past - real, mythical or fairytale - prevail. Opera creators, theatres and society took more interest in monumental and dramatic views of national history than works focusing on individual experiences, interpersonal relations, etc. Making use of the metaphor of Bizets Carmen as an opera about love and the dark corners of the human soul (the presentation was read at the 4th seminar of opera critics “The Phenomenon of the Opera Libretto” that took place alongside the premieres of Carmen at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre), the author is looking for the reasons why Lithuanian operas of this kind are rather few. Besides, the milieus in which opera functioned in Paris in the second half of the 19th century (the premiere of Carmen took place in 1875) and in Lithuania in the 20th and 21st centuries are compared: at that time there were at least three opera theatres in Paris - the Paris National Opera, the Opera-Comique and Theatre Lyrique, while in Lithuania after 1918, with rare exceptions, probably the only seat of opera was the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre (which had numerous names, such as, the Operos vaidykla, between 1920 and 1922; the State Opera, between 1922 and 1925; etc.). The author tries to reveal how the milieu in which opera functioned and, more specifically, how the requirements of the representational stage influenced the Lithuanian repertoire. [From the publication]