Muzikinis teatras tautinio tapatumo sargyboje, 1941-1944

LTStraipsnyje nagrinėjami treji mūsų profesinio tautinio muzikinio teatro istorijos metai - nuo 1941 m. rudens ligi 1944 m. vasaros. Šiuo karo, vokiečių okupacijos laikotarpiu, pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, kaip nepavergtos tautinės sąmonės telkinys, gyvavo patikima savęs įtvirtinimo forma - kultūra, o visų meno sričių kūrybiškumas išgyveno stiprų jėgų antplūdį. Vėliau prasidėjo esminių pokyčių tarpsnis: pasitraukti į Vakarus buvo priversta didelė dalis muzikinių teatrų narių, kai kurie buvo okupacinės valdžios represuoti, panaikintos karo metais Vilniuje ir Šiauliuose įsteigtos muzikinio teatro trupės, o likusioms gyvuoti primesti meno prigimčiai svetimi sovietinės ideologijos principai ir reikalavimai. Aptariami 1941-1944 m. kultūrinio muzikinio gyvenimo reiškiniai ir pateikiami faktai, remiantis to meto spaudos publikacijomis, archyviniais dokumentais, amžininkų atsiminimais, išsamiau nagrinėjama Kauno didžiojo teatro, Kauno operetės trupės, Vilniaus operos ir Šiaulių operetės veikla. Minimu laikotarpiu Lietuvoje opera buvo išsaugota kaip pagrindinė, nepraradusi meninio lygio, vertybinės orientacijos muzikinio teatro institucija. Ligi tol dviejų dešimtmečių patirtį sukaupusios Kauno didžiojo teatro operos trupės veikla aptariamu metu plėtojosi kaip Nepriklausomybės paveldas. Lietuvos muzikinio teatro raidos tėkmėje unikaliu reiškiniu tapo Vilniaus operos steigimas, kai pasiremta irgi ankstesniais laikais išsiplėtojusiomis galimybėmis (Kauno konservatorijos vokalo klasę kasmet baigdavo didelis būrys perspektyvių jaunų dainininkų).Karo, okupacijos metais teatro kultūroje stabilizavosi operetės žanro padėtis. Ir nors dar ketvirtajame dešimtmetyje buvo kilusi diskusija dėl operetės galimybių Operos scenoje, vėliau jos konkrečiu gyvavimo pavidalu ir meninėmis galimybėmis niekas neabejojo. Kauno operetės veiklą vokiečių okupacijos metais galima apibūdinti kaip naują, produktyvų, intensyvų ir reikšmingą etapą. Panašiai vertintina ir Šiaulių operetės trupės veikla. Jos steigimas - tai vienas svarbiausių, menines pajėgas vienijančių Šiaulių muzikos kultūros ugdymo žygių, kurių ėmėsi nacių iš Klaipėdos išvarytos ir į Šiaulius atkeltos Muzikos mokyklos pedagogai, moksleiviai, senieji miesto kultūrininkai, 1941 m. įsteigtas Lietuvių meno ir mokslo centras. Besiformuojančiai naujai trupei operetė buvo prieinamesnis žanras, bet jį Šiaulių muzikai laikė ne vieninteliu puoselėtinu, o gal labiau tarpiniu žanru nuosekliame kelyje operos kaip pagrindinio žanro link.Reikšminiai žodžiai: Karo metai; Vokiečių okupacija; Kauno didysis teatras; Vilniaus opera; Šiaulių operetė; Wartime; Period of German occupation; Kaunas grand theatre; Vilnius opera; Šiauliai operetta.

ENThe object of the research in this present article is three years in the history of professional Lithuanian national musical theatre from the autumn of 1941 until the summer of 1944. In this period of German occupation and war, according to the literary scholar Vytautas Kubilius, culture thrived as a reliable form of self-assertion and a reservoir of unsuppressed national consciousness, and creativity in all fields of art experienced a fresh surge of energy. It was followed by a period of new fundamental changes: a large part of the employees of musical theatres were forced to flee to the West, some of them were repressed by occupational authorities, musical theatre companies that had been founded in the war years in Vilnius and Šiauliai were closed, and the principles and requirements of Soviet ideology, which were alien to the nature of art, were imposed on the remaining ones. The author presents facts and discusses phenomena of the cultural and musical scene in the period between 1941 and 1944. Referring to the publications of the periods press, archival documents and memories of contemporaries, the activities of the Kaunas Grand Theatre, Kaunas Operetta Company, Vilnius Opera and Šiauliai Operetta are analysed in more detail. In the period under discussion in Lithuania, opera remained the basic institution of musical theatre that had retained its artistic level and value orientation. The Kaunas Grand Theatre, which had been operating for two decades, developed its activities as a heritage of the Independence period. The founding of the Vilnius Opera, which made use of the possibilities established in former times (a large number of promising young singers graduated from the vocal department of the Kaunas Conservatoire each year), became a unique phenomenon in the history of Lithuanian musical theatre.In the years of war and occupation the situation in the operetta genre became stabilized. Although in the 1930s there was a discussion about whether operetta could function on the opera stage, in later times nobody doubted its artistic possibilities and form of existence. The activity of the Kaunas Operetta in the years of German occupation can be described as a new, productive, intense and significant stage. The activity of the Šiauliai Operetta should be similarly assessed. Its founding was one of the most important landmarks in fostering Šiauliai musical culture that united the efforts of the teachers and students of the Musical School who had been expelled from Klaipėda by Nazis and transferred to Šiauliai, as well as the city’s culturally conscious citizens and the Centre of Lithuanian Art and Science founded in 1941. Operetta was a more accessible genre for the newly formed company, although the musicians of Šiauliai considered it an intermediary genre consistently leading to opera as the main genre.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History