Kūrybinis miestas: mitai ir utopijos

LTStraipsnyje nagrinėjami kūrybinio miesto samprata, mitai ir utopijos. Teigiama, kad miestas yra neerdvus ir netalpus jo gyventojams, ypač kūrybininkams. Tarp menininko ir miesto egzistuoja traukos ir atostūmio santykiai: tiek iškilus menininkas šliejasi prie miesto ir bėga nuo jo, tiek atitinkamai ir miestas. Menininką ir traukia kūrybininkų bei menų santalka mieste, ir atstumia savo šurmuliu, trukdančiu kurti ir primetančiu kūrybos schemas. Panašiai miestą ir traukia iškilus menininkas, su kuriuo jis sieja savo tapatumą, ir atstumia menininko chaotiškas gyvenimo būdas bei nuolatinės pretenzijos. Plėtojama M. McLuhano mintis, kad medijos padarė didmiestį dideliu kaimu. Viena, dėl medijų atstumai tarp skirtingų didmiesčio galų tampa nykstamai maži, todėl didmiestis susitraukia iki kaimo. Kita, perduodama žinia savo turiniu didmiestyje atitinka kaimo gandą. Miesto aplinkoje iškyla sektina naujybė, kuri tiražuojama praranda individualumą ir skirtingumą. Globalus didmiestis tvarus vien būdamas kaimu: atskirus individus mieste tesieja potraukis gandams. Teigiama, kad miesto pakantumas yra jo anonimiškumo kita pusė: juo didesnė miesto erdvė, tuo ji labiau sudalyta į privačias erdves, paslėptas nuo svetimų akių. Vieša medijų erdvė kaip jokia kita kupina pavojų: užtikrindama didesnę kūrybinių idėjų apyvartą drauge ji niveliuoja jas, primesdama apyvartumo standartą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybinis miestas; Kūrybos visuomenė; Miesto erdvės; Medijų aplinka; Globalus miestas; Kosmopolitinis miestas; Creative city; Creative society; Urban spaces; Mediated environment; Global city; Cosmopolitan city.

ENThe article deals with the concept, myths and utopias of a creative city. According to the authors, a city is narrow, not spacious and not roomy for its inhabitants, peculiarly for creative workers. There are the pull and repulsion forces between an artist and the city. An artist is pulled by concentration of creative workers and arts in the city and is repulsed by city’s uproar that disturbs creation and enforces creative schemes. Similarly, the city is pulled by an outstanding artist, with whom it connects its identity, while the chaotic living and claims of an artist repulse. There has been developed the idea of M. McLuhan that a big city turned to a village because of the media. On the one hand, the distance between different sides of a big city becomes very small because of the media that is why a big city contracts to a village. On the other hand, a message to be communicated in a big city corresponds to a rumour of a village. A novelty emerges in city environment, but this novelty loses its individuality and diversity being duplicated. A global big city is stable only being a village: different individuals are connected only by the bent for rumours. The tolerance of a city is the other side of its anonymity: the bigger is the space of a city the more it is divided into the private spaces covered from the aliens. The public space of the media as no other is fraught with danger: by ensuring bigger circulation of creative ideas the publicity levels them while it enforces a standard of understanding. [From the publication]