Nežinomi Užupio senkapiai

LTGelbėjamosios archeologijos darbų metu istoriniame Popinės (Popowszczyzna, Popówka) priemiestyje, dabar priklausančiam Vilniaus Užupio rajonui, aptikta žmonių kapų. Tyrimais nustatyta, kad čia yra buvusios XVII a. datuotinos kapinės (vienas kapas datuotas II-ojo pasaulinio karo laikotarpiu). Žmonės laidoti laikantis krikščioniškų laidojimo tradicijų. Mirusieji laidoti galvomis į vakarus ar artima kryptimi, kapuose nedaug įkapių. Iš kapuose aptiktų radinių nustatyta, kad žmonės čia palaidoti XVII a. I pusėje – viduryje. Kapinės naudotos gana ilgai, būta kapų įrengimo sistemos, laidota kompaktiškai. Aptikta kapų, kuriuose mirusieji laidoti dviem laidojimo horizontais. Tokiu būdu tikriausiai palaidoti vienos šeimos nariai. Kapinės priskirtinos stačiatikių religinei bendruomenei. Stačiatikių disunitų (neprisijungusių prie unijos su Romos katalikų bažnyčia) nuosavybėn ši Vilniaus dalis atiteko 1635 m. Nuo stačiatikių šventikų (popų) kildinamas vietovės pavadinimas. Tyrimų metu aptikta ir grupinių kapų, kurie tikriausiai įrengti ~1655 m. Tais metais Vilnius užimtas jungtinės Maskvos valstybės ir kazokų kariuomenės. Didelė dalis nespėjusių pasitraukti vilniečių išžudyta, daug miestiečių mirė nuo okupacijos metu (1655-1661 m.) siautusių epidemijų ir bado. Mirusieji laidoti masiniuose kapuose. Tokių minimu laikotarpiu datuojamų kapų aptinkama ir kitose Vilniaus vietose.. Nustatyta, kad kapų duobės buvo kasamos tik iki sunkiai kasaus molio sluoksnio: tai nulėmė kapų duobių gylį. Ištirtas tik pietvakarinis šio senkapio (priemiesčio kapinių) pakraštys, jo ribos kol kas nenustatytos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Kapai; Viduramžiai; Masiniai kapai; Vilnius; Graves; Middle Ages; Massed graves.

ENDuring the works of rescuing archaeology in the historical suburb of Popine (Popowszczyzna, Popówka), which currently belongs to Užupis are in Vilnius, human graves were found. It was established by investigations that dated cemetery used to be there in the 17th century (one grave was dated back to the period of World War II). People were buried according to Christian traditions. The dead were buried with their heads to the west, the graves contained few burial items. On the basis of the findings in the graves it was established that people were buried there in the first half – the middle of the 17th century. The cemetery was in use for a long time. Graves in which the dead were buried in two horizons were discovered. Most likely members of a single family were buried in this way. The cemetery is attributed to the religious community of Orthodox believers. A part of Vilnius went into possession of the Orthodox disunionists (who did not join the Catholic Church of Rome) in 1635. The name of the location is derived from the Orthodox clergymen (popes). Groups graves were also discovered, which most probably date back to 1655. A large part of the habitants of Vilnius was killed, many town dwellers died of epidemics and famine during the occupation (1655-1661). The dead were buried in mass graves. It was established that the graves were dug as deep as the layer of clay: this determined their depth. Only the south-western edge of the old burial grounds has been investigated thus far, and its margins have not been established yet.