XVI-XVII a. amatininkų kvartalas vyskupų rūmų teritorijoje

LT1995-1999 m. dabartinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritorijoje buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, susiję su reprezentacinių rūmų ansamblio rekonstrukcija. XIV-XVIII a. čia stovėjo Vyskupų rūmai, XIX a. – Rusijos generalgubernatoriaus rūmai, dabartinį vaizdą įgavę 1823-1835 metais. Penkių kasinėjimų sezonų metu buvo ištirtas 5000 m2 plotas, atlikti papildomi palinologiniai, archeozoologiniai, paleoantropologiniai, architektūriniai, tyrimai. Staipsnis pristato vyskupų amatininkų sodybviečių archeologinių tyrimų duomenis, jo tikslas – padėti skaitytojui susipažinti su šios Vilniaus miesto dalies apgyvendinimo raida ir pobūdžiu XVI-XVII a. Archeologinių kasinėjimų metu buvo aptiktos medinių pastatų liekanos – amatininkų kvartalas. Reprezentacinių rūmų teritorija miesto prasme buvo apgyvendinta gana vėlai dėl gamtinių sąlygų – drėgnų, pelkėtų vietų. Amatininkų gyvenvietės kultūrinio sluoksnio analizė parodė, kad šioje vietoje nuolat buvo kovojama su drėgnu gruntu: buvo formuojamas hidroizoliacinis sluoksnis, kasami šuliniai, įrenginėjami latakai. Vyskupų rūmų amatininkų sodybos, egzistavusios XVI-XVII a., buvo savotiškas autonominis Vilniaus kvartalas. Pasiturimai gyvenantys amatininkai ūkininkavo minimaliai, jų sodybas sudarė gyvenamieji namai ir dirbtuvės, tvarteliai. Higienos ir buities kultūra nebuvo itin aukšto lygio – netoli namų gausu šiukšlių duobių, išmėtytų nereikalingų daiktų, patvoriai apaugę piktžolėmis. Kvartalas yra nukentėjęs nuo gaisrų 1610 ir 1655 m. Per pusantro šimto šio kvartalo gyvavimo metų buvo išlaikomas amatų specializacijos pastovumas.Reikšminiai žodžiai: Amatininkai; Vyskupų rūmai; Vilniaus miesto istorija; Bonifratų vienuolynas; Amatininkų kvartalas; Posesija; Stulpinės rentininės konstrukcijos; Rentinės konstrukcijos; Krosnių kokliai; Čerpės; Kauliniai dirbiniai; Biscops palace.

ENIn 1995-1999, archaeological explorations were carried out within the territory of the current Presidential Palace of the President of the Republic of Lithuania, which were related to the reconstruction of the complex of the Presidential Palace. In the 14th-18th centuries the Palace served as the Bishop’s Palace, and in the 19th century it became the official residence of the Russian Governor General. In 1823-1835, the Palace was given its current present-date shape. There were five seasons of exploration works which covered the area of 5000 m2. Additional paleontological, archaeozoological, paleoanthropological and architectural research was carried out. The article deals with the data of the archaeological research of granges of bishop artists. The main aim of the article is to familiarise the reader with the settling processes of this part of Vilnius in the 16th-17th centuries. The territory of the Palace was settled rather late due to natural conditions, i.e. a humid and swampy environment. The analysis of the cultural layer of the artists’ settlement demonstrated that the settlers were constantly forced to tackle the problem of humid soil by forming a hydroisolation layer, digging wells and equipping flumes. The homesteads of the artists of the Bishop’s Palace which existed in the 16th-17th centuries were a peculiar autonomic quarter in Vilnius. Rather wealthy artists did not have to do much farming and their granges were composed of dwelling houses, workshops and stables. The then hygiene and housekeeping culture was not very high what can be testified by a vast number of rubbish dumps and lots of things thrown around the territory; all the fences were covered with weed. In 1610 and 1655 the quarter suffered from fires. Art specialisations did not change through one and a half years of its existence.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History