Leonidas Donskis: moralės ir Europos vaizdo filosofas, viešasis intelektualas, politinis aktyvistas

LTStraipsnio tikslas – aptarti bendriausius Leonido Donskio (1962–2016) filosofinių ir viešojo intelektualo samprotavimų bruožus, siejant juos su jo intelektinės veiklos biografija. Straipsnis peržengia įprastines in memoriam žanro ribas ir siekia ne tik pateikti reikšmingas Donskio svarstytas idėjas, bet ir diskutuoti jas filosofijos ir kritinės teorijos kontekste. Pagrindiniai teiginiai apie jo samprotavimus išdėstyti remiantis tapsmo logika. Straipsnyje akcentuojamos šios Donskio mintys: a) Europos vaizdo idėja, kuri priešinama Martino Heideggerio pasaulio vaizdo kritikai; b) genijaus figūra, kuri priešinama Friedricho Nietzsche’s Übermensch; c) originali Oswaldo Spenglerio ir Vytauto Kavolio idėjų sintezė, kalbant apie moralinės vaizduotės konfigūracijas ir trajektorijas; d) „tikratikio“ idėja, kuri nagrinėjama Czesławo Miłoszo ketmano, Ričardo Gavelio kanuko kontekste; e) viešojo intelektualo idėja, aiškinant inteligento-konformisto, dviveidžio prisitaikėlio fenomeną, o jo idėjoms priešinamas „jautrusis cinikas“ arba „dvasinė niekšybė“; f) literatūros ir politikos interpretacijos, ypač akcentuojant distopijas. Donskis, remdamasis Vytauto Kavolio ir Aleksandro Štromo idėjomis, kūrė platų tarpdisciplininį mąstymo ir viešosios kritikos būdą, viešojo ir veiklaus intelektualo ir politiko pavyzdį, kuriuo tęsė ir keitė dar Sąjūdžio laikų filosofų-rezistentų ir politinių aktyvistų tradiciją. Jo pasirinkta viešoji laikysena, idėjų istorijos metodas, vaizduotės genealogijų analizė buvo pakankamai naujas ir skirtingas mąstymo būdas, kuris neretai jį supriešindavo su doktrininės filosofijos svarstymais. Šie vienas kito nesupratimai taip pat yra straipsnio analizės objektas. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to discuss the main features of philosophical and public considerations of Leonidas Donskis (1962–2016) in the horizon of his intellectual biography. The article overcomes the limitations and transcends the borders of the traditional in memoriam genre and seeks not only to present the significant ideas of Donskis but to discuss them in the broader context of contemporary philosophy, sociology, and Critical theory. The main philosophical propositions of Donskis are interpreted by the logic of development. The article emphasizes these features and ideas that are prominent in Donskis’ thinking: a) the idea of European picture is opposed to Heidegger’s critique of “The Age of World Picture”; b) the analysis of the figure of genius developed by Donskis is contrasted to Nietzsche’s theory of Übermensch; c) the original and innovative synthesis of the ideas of O. Spengler and V. Kavolis on the configurations and trajectories of moral imagination; d) “true-believers” were considered in the context of Ch. Miłosz’s “ketman”, as an example of multifaced traitor and conformist-liar; e) the figure of public intellectual was understood by Donskis as opposed to both the Russian and Soviet intelligent and N. Berdyaev’s critic of intelligentsia; f) the idea of literary-political interpretations was based on contemporary interpretations of the works of N. Machiavelli, Miguel de Cervantes, W. Shakespeare, G. Orwell, E. Zamiatin, G. Grass, M. Kundera, and T. Venclova. Donskis was especially involved in dystopian studies and their application to contemporary issues. He criticized the ideological doctrinaires, “true believers”, foundationalism (as well as nationalism and totalitarianism related to it), and supported dissent movements. Public activism, the presentations of grand pictures of Europe, and elitism make him a Promethean figure in Lithuanian culture and philosophy.His considerations were based on the methodology of the history of ideas and the analysis of the genealogy of moral and aesthetic imaginations. V. Kavolis, A. Štromas and Z. Bauman were the main inspirations of his ideas. He takes the idea of moral imagination and the concepts of trajectories and configurations of ideas from the books of V. Kavolis and applies them to the philosophy and ethics; he takes the method of application of literary studies to political studies from A. Štromas and applies it to contemporary society and dystopias. He also develops the idea of liquidity taken from Z. Bauman and applies it to the studies of national and cultural identities and contemporary cultural traits. [From the publication]