The Philosophy of body: intersubjectivity and temporality

LTStraipsnyje, remiantis Merleau-Ponty kūno filosofija, analizuojamas intersubjektyvus gyvenamasis pasaulis ir kūno išgyvenamas laikas. Filosofija kūnu susidomėjo antikoje ir visais istoriniais periodais yra siūlomos įvairios interpretacijos. Psichologijoje išskiriamas žmogaus ego (vidinių patirčių visuma) ir kūnas, priklausantis išoriniam pasauliui. Fenomenologai analizuoja Aš ir Kito arba savo ir svetimo santykį. Dualistinę žmogaus koncepciją Naujaisiais amžiais įtvirtino prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas René Descartes’as, nubrėžęs gaires moderniam subjektyvizmui. Jis išskyrė dvi substancijų rūšis: materialias (kūniškas) ir nematerialias (dvasines), kurios randasi žmoguje. Apibūdindamas save kaip mąstantį daiktą, Descartes teigia substancinę žmogaus kūno ir sielos vienovę. Žmogaus substancinė kūno ir sielos vienovė nereiškia jų tapatumo, nes siela daro jį tuo, kuo jis yra. Mąstymas yra sielos esmė, įtvirtina subjekto prioritetą pažinimo procese ir suteikia jam viršenybę nuosavo kūno atžvilgiu. Descartes antropologija vertinama įvairiai. Dėl dualistinio požiūrio Descartes susilaukė kritikos iš Martino Buberio, Jeano-Paulio Sartre'o, Maurice Merleau-Ponty ir kt. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas Merleau- Ponty kūno filosofijai, nes jis atvėrė visiškai naujas kūno egzistavimo erdves. Merleau-Ponty žmogaus kūną tiria iš fenomenologinės perspektyvos, t.y. kūnas randasi gyvenamajame pasaulyje. Jis teigia, kad ne sąmonė, o žmogaus „nuosavas kūnas“ apsprendžia egzistenciją t.y. jo būties buvimo būdą pasaulyje. Būtis traktuojama kaip konkreti, gyva, kūniška arba, kitaip tariant, ne mąstanti, o įsikūnijusi sąmonė. Fenomenologijos pagalba Merleau-Ponty parodo sąmonės įsikūnijimą, t. y. atskleidžia kūno sąmoningumą.Pasak G. Šmitienės, Merleau-Ponty įvykdė juslinio suvokimo perversmą filosofijoje, atskleisdamas kad jusliniame suvokime veikia įkūnyta sąmonė arba sąmoningas kūnas, kad juslinis suvokimas – tai sintezės, neatskiriamos nuo atminties, vaizduotės ir daugybės kitų sąmonės procesų. Gyvenamasis kūnas yra bendravimo instrumentas, kurio pagalba ne tik pažįstame gamtą ir kūnus, bet taip pat įgyjame galimybę susitikti ir bendrauti su kitais. Žmogus yra kūnas, kuris įtraukiamas į santykius su kitais kūnais ir šių santykių dėka žmogus įvaldo kūną ir pažįsta ne tik gamtinę, bet ir socialinę aplinką. Atsisakęs tradicinės subjekto ir objekto perskyros, Merleau-Ponty teigia, kad intersubjektyvūs santykiai skleidžiasi įvairių realijų susipynusioje terpėje, kurioje dingsta atskiri pasaulio dalykai, kadangi žmogus ir pasaulis yra vieno kūno nariai. Tirdamas žmonių komunikaciją, Merleau-Ponty jos vyksme įžvelgė žmonių gebėjimą artikuliuoti pasaulį. Komunikacija su pasauliu vyksta nenutrūkstamai, nes pasaulis yra gyvas, kuriame esantys daiktai nuolat atsiveria nauju egzistencijos geismu, įtraukdami mąstantį Ego į gyvenimo įvykį. Intersubjektyvūs santykiai suponuoja kūno dvilypumą: tuo pat metu kūnas patiria kitą ir save. Subjekto sąveika su pasauliu, pasak Merleau-Ponty, gimdo laiką. Laiko analizė – tai patekimas į konkrečią subjektyvybės, reprezentuojančios subjektą, struktūrą. Laikas priskiriamas intencionalumų tinklui. Intencionalumas – tai sąmonės nukreiptumas į objektą, t. y. jos būsenos arba išgyvenimai. Laikas turi pereinamąjį judėjimo pobūdį per praeities ir ateities skirtumą dabartyje. Merleau-Ponty kūno filosofija atskleidžia subjektiškumo sritį, kurioje reiškiasi tarpasmeniniai santykiai, jausmai, mąstymas, juslinės funkcijos, kalba, ir kt. Visa tai yra egzistencijos pagrindas, atsiveriantis žmogui gyvame kūniškame pasaulyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūno filosofija; Maurice Merleau-Ponty; Intersubjektyvumas; Laikiškumas; Philosophy of body; Maurice Merleau-Ponty; Lifworld; Intersubjectivity; Temporality.

ENOn the basis of Merleau-Ponty’s philosophy of body, the article analyses the intersubjective life-world and the time experienced by a body. The consciousness and duality of a body are revealed: a body simultaneously experiences the other and itself. The article discusses a unity of a physical body and an incarnate consciousness, which reveals itself in certain lifelike situation at each point in time, a sensual perception of which each time provides new knowledge and further opens up the world. The article shows that Merleau-Ponty brought a revolution of sensual perception in philosophy. He revealed that sensual perception consisted of various processes of consciousness associated with memory, imagination, feelings and other areas. It is assumed that the reason of the origin of time is the interaction of a subject with things. Analysis of time is a possibility to access to a concrete structure of subjectivity that represents a subject. Time has a transitional nature of movement through the difference between the past and the future in the present. [From the publication]

• Neakivaizdinis pokalbis su Maurice’u Merleau-Ponty: tradicinės kultūros tyrimas juslinio suvokimo plotmėje / Giedrė Šmitienė. Tautosakos darbai 2014, 47, p. 15-41.
• Patirtis ir refleksija : fenomenologinės filosofijos akiračiai / Dalius Jonkus. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 282 p.
• Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija / Dalius Jonkus. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas; 2015. 191 p.