LTStraipsnyje glaustai aptarus antinatalizmo filosofijos prigimtį, rūšis ir kilmę, nagrinėjama Vydūno praktinio antinatalizmo ir jo filosofinių pažiūrų santykis. Daroma išvada, kad vedantiškai platoniškas Vydūno požiūris į žmogaus sielos ir kūno santykį jo nusistatymui neturėti vaikų iš esmės neprieštarauja. Vis dėlto kyla abejonių dėl Vydūno lytiškumo sampratos. Ar lytiškumą Vydūnas palieka kūnui (kaip tai daro Platonas), ar pakylėja jį į sielos lygmenį. Pastaruoju atveju antinatalizmą reikėtų traktuoti kaip nepataisomą skriaudą moteriai bei sutuoktinių porai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antinatalizmas; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Žmogus; Siela; Kūnas; Lytis; Antinatalism; Vydūnas; Man; Soul; Body; Sex.
ENAfter completing concise review of the nature, species and origin of antinatalist philosophy, the article focuses on the relation between Vydūnas’s practical antinatalism and his philosophical creed. It concludes that Vedantic-Platonic Vydūnas’s treatment of the relation between human soul and body is essentially compatible with his decision not to have children. Nevertheless, remains some doubts concerning his concept of sexuality. Does he relegate it exclusively to the body (as Plato does) or rise it to the level of the soul? In the latter case, antinatalism would be essentially harmful to a woman and to a couple. [From the publication]