Gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija

LTStraipsnyje analizuojamos gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologinės prielaidos ir pateikiama gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija. Pirmiausia analizuota gamtos paveldo objekto sąvoka, gamtos paveldo objektų apsaugos teisinio reglamentavimo pagrindai bei atlikta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų statistinė analizė. Atlikus analizę įvardyti gamtos paveldo objektų būklę lemiantys tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai, objektų atsparumas fiziniam poveikiui. Remiantis surinktais duomenimis, sudaryta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodika, kuri apima fizinės objekto būklės pokyčio ir objektui nustatytos buferinės apsaugos zonos būklės pokyčio įvertinimus. Šiame straipsnyje pateikta būklės vertinimo metodika gali būti reikšminga renkant duomenis apie atskirų gamtos paveldo objektų būklę, identifikuojant gamtos paveldo objektų būklės blogėjimo priežastis ir formuojant prioritetines gamtotvarkos kryptis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gamtos paveldo objektas; Gamtos vertybės; Lemiantys veiksniai; Paveldo objekto būklė; Vertinimo metodika; Condition of a heritage object; Evaluation methodics; Factors affecting nature; Factors affecting nature heritage; Heritage; Nature heritage object; Nature values.

ENThe article analyzes the methodological assumptions for evaluation of nature heritage objects and provides a new methodology for research into nature heritage objects’ physical condition. First of all, in order to create a comprehensive, theoretically and practically usable methodology, the problem of the concept of the object of nature heritage and the legal basis of nature heritage protection were analyzed. The analysis revealed that the concept of nature heritage is defined very properly in the national legal acts, but so far there is no approved methodology in any law or subordinate legal act for research into nature heritage objects’ physical condition. Considering the problems of nature heritage research field, the article presents methodological assumptions for the assessment of nature heritage objects’ physical condition.The assumptions show that every object has a level of physical resistance. This level depends on the type of the object, but every type of the object can be affected by direct and indirect factors that can be caused by humans or nature. All factors can influence physical condition and have a negative effect on the territory where the object is. Consequently, the methodology for research into nature heritage objects includes an assessment of changes in the physical condition of the nature heritage object and changes in conditions of the object’s territory and its buffer zone. The methodology is based on the principle of expert assessment, where the physical condition of each object is evaluated on a 1 to 5 scale and the territory of the object and its buffer zone is also evaluated on a 1 to 5 scale. The number does not indicate the condition of the object but only expresses the condition of the object’s deviation from its stable state. This type of methodology can be very effective in predicting future treats. Also, it can be significant from the theoretical aspect – collecting data about the nature heritage objects, and from the practical aspect – developing priority directions of nature management and identifying problematic areas of nature heritage objects. [From the publication]

• Aplinkos teisė : Lietuvos teisės derinimas su Europos Sąjungos reikalavimais / Rasa Ragulskytė Markovienė. Vilnius : Eugrimas, 2005. 362 p.
• Kuršių nerijos nacionalinio parko paveldo būklės vertinimas / Ligita Braškytė, Regina Prapiestienė. Geologija. Geografija. 2018, t. 4, nr. 1, p. 42-54.