Sutartinių choreografijos bruožai: paprastosios trejinės

LTStraipsnio objektas – paprastųjų trejinių sutartinių choreografija.Tikslas – nustatyti šių sutartinių šokimo ir žaidimo būdus turint omeny jų sąveiką su giedojimo būdais bei išaiškinti kai kuriuos neišsamius judesių aprašus. Duomenų apie choreografinius šios unikalios liaudies kūrybos ypatumus yra nedaug, todėl siekiant nustatyti pagrindinius choreografijos ypatumus, apie sutartinių judesius autore surinko visus duomenis, net menkiausias užuominas. Išryškėjo pagrindinė šokamųjų ir žaidžiamųjų sutartinių ypatybė – tiesioginė sąveika tarp muzikos ir judesių, kuri dažniausiai grindžiama taisykle “kas negieda, tas nešoka”.Tačiau ji netaikoma judančiu ratu šokamoms sutartinėms, kai apskritimu šoka ir tylintys atlikėjai.Tada muzikos ir judesių tiesioginis ryšys pasireiškia kitokiu būdu: pavyzdžiui, kartu su muzikiniu kanonu atsiranda judesių kanonas, kai giedant atskirą melodijos dalį atliekami tik su ja susiję žingsniai ar figūros. Dėl muzikos ir judesių akivaizdžios sąveikos sutartinės buvo išanalizuotos visų pirma jas suskirsčius į grupes, besiskiriančias pagal giedojimo būdą:1) kanoninės sutartinės, 2)kontrapunktinės sutartinės. Kiekviena grupė pasižymi vis kitokiais šokimo ir žaidimo būdais, kurie kai kuriais atžvilgiais turi esminių skirtumų ar panašumų. Apibendrinus autorė priėjo išvados, kad pagrindinis trejinių sutartinių atlikimo principas – kanonas – būdingas ne tik muzikai bei poetiniam tekstui, bet ir choreografijai.Išskirtinė trejinių choreografijos ypatybė yra judėjimas ratu ir tam tikrų judesių atkartojimas paeiliui, susiliejant su muzikiniu kanonu. Išryškėjo trejinių sutartinių variantinės sąsajos su keturinėmis, taip pat su vienbalsiai, pakaitinės giesmės būdu ar homofoniškai dainuojamais šokiais, žaidimais. Nustatė 8 paprastųjų trejinių šokimo (žaidimo) būdus.Reikšminiai žodžiai: Sutartinės; Choreografija; Sutartinės polyphonic folk songs; Choreography.

ENSubject of the article is choreography of standard three-voiced sutartinės (glees). The aim is to identify the manners of dancing and playing by these glees, keeping in mind their interaction with chanting manners. There is no much information about choreographic features of this unique folk style. A main feature of dancing and playing glees is direct interaction between music and moves which usually follows the rule “who does not sing, that does not dance”. But this rule is not applied to dancing-in-a-circle glees. Then the direct relation of music and moves shows up in another way: for example, together with musical canon, a canon of moves emerges, when singing a separate part of the melody only the steps or figures, which are related to it, is performed. Concerning evident interaction sutartinės were analyzed firstly dividing them into groups, which differ by the manner of singing: 1) canon sutartinės (three-voiced and three-voiced in fours), 2) contrapuntal sutartinės (two-voiced, two-voiced in fours and four-voiced). Each group is distinguished by different manners of dancing and playing, which in some aspects have essential differences and similarities. The author came to conclusion that the main principle of performing three-voiced sutartinės – canon – is characteristic not only for music, but to choreography as well. An exclusive feature of choreography is moving in a circle and repeating particular moves in turn. Variant link of three-voiced sutartinės with four-voiced, also with obe-voice, alternative singing manner or homophonic-singing dances and games emerged. 8 manners of dancing (playing) ordinary three-voiced sutartinės were defined.