LTŠio tyrimo objektas – iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno publicistikos tekstų atrinkti apie 7500 sakinių, kuriuose kalbama apie pokario Lietuvos partizanus. Taikant Liublino etnolingvistikos mokyklos konceptų analizės metodus, siekiama išsiaiškinti, kaip publicistiniame diskurse konceptualizuojamas ir kategorizuojamas Lietuvos partizanas, kokia jo kognityvinė apibrėžtis. Atlikus medžiagos semantinę analizę išaiškėjo, kad partizano tapatybė tekstyne nevienalytė. Publicistiniame diskurse partizanas suvokiamas trejopai: 1) kaip konkretus, aiškiai įvardytas asmuo; 2) kaip abstrakti, neidentifikuota figūra; 3) kaip netikra, sufalsifikuota tapatybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kognityvinė etnolingvistika; Semantika; Pokario partizano sąvoka; Kognityvinė apibrėžtis; Cognitive ethnolinguistics; Semantics; Concept of postwar partisan; Cognitive definition.
ENThe article focuses on approximately 7,500 sentences on postwar Lithuanian partisans selected from the texts of opinion journalism stored in the Corpus of Contemporary Lithuanian Language. Following the methodology of conceptual analysis elaborated by the Lublin ethnolinguistic school, the article attempts to find out how the Lithuanian partisan is conceptualised and categorised in the discourse of opinion journalism and what its cognitive definition is. The semantic analysis of the data made it clear that the identity of the partisan reflected in the corpus is not uniform. The perception of the partisan in the discourse of opinion journalism is three-fold: 1) as a particular, explicitly specified person; 2) as an abstract, unidentified figure; 3) as an unreal, falsified identity. [From the publication]