LTSociopolitiniai pokyčiai Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvo lydimi ne tik naujos kalbų politikos, bet ryškaus kalbinių kodų socialinės vertės persiskirstymo. Pakito lietuvių kalbos statusas, rusų kalbos vieta visuomenės gyvenime, atsivėrusios sienos ir globalizacija paskatino anglų kalbos atėjimą į komunikacinę erdvę. Pasikeitė įvairių tautinių grupių, gyvenančių Lietuvoje, etninės tapatybės ir vartojamų kalbų santykiai. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pakito trijų Lietuvoje vartojamų kalbų – lietuvių, rusų ir anglų – socialinė vertė nuo nepriklausomybės atkūrimo, kaip pasikeitė šių kalbų mokėjimas, vartojimas įvairiose sferose ir kalbinės nuostatos. [eLABA]Reikšminiai žodžiai: Rusų kalba; Anglų kalba; Kalbos socialinė vertė; Kalbų mokėjimas, vartojimas; Kalbinės nuostatos; Russian language; English language; Social value of language; Language skills; Linguistic projects.
ENAfter the reinstatement of independence in 1990, socio-political changes in Lithuania were followed not only by a new language policy, but also by clear shifts in the social values attributed to various languages. The status of the Lithuanian language has changed, the place of Russian in social life has become different, and English has become an important means of communication due to globalisation and opened borders. The relationship between ethnic identity and the languages of various ethnic groups has also changed. This shift was especially obvious for groups of Russian speaking minorities (not only Russians, but also a part of the Polish, Byelorussian and Ukrainian population). All these changes were most noticeable in cities and towns (e. g. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Pasvalys) where about two thirds of the Lithuanian population live. [...]. [Extract, p. 263]