Socialinio praktikos meno raiškos tendencijų teorinės įžvalgos

LTStraipsnyje aptariamos socialinio praktikos meno raiškos tendencijos ir galimybės. Nagrinėjama socialinio praktikos meno sąvokos samprata tarptautiniame kontekste, raiškos tendencijos užsienio šalyse ir Lietuvoje. Straipsnio tikslas yra pateikti teorines įžvalgas apie socialinio praktikos meno kūrybos formas ir plėtros tendencijų analizę. Socialinis praktikos menas (Social Practice Art, SPA) yra meno priemonė, orientuota į menininkų ir įvairių socialinių grupių bendrą meninę veiklą per socialinį diskursą. Socialinis praktikos menas atsirado reaguojant į didėjantį meninio ugdymo poreikį bendradarbiaujant su socialinėmis grupėmis multikultūrinėje aplinkoje. Vis daugiau pasaulio menininkų, kuratorių, kritikų ir meno administratorių koncentruojasi į naujo tipo praktiką – vadinamąjį meno aktyvizmą. Viena tokio aktyvizmo rūšių apibūdinama socialinio praktikos meno terminu. Šia veikla siekiama teigiamų pokyčių konkrečiose bendruomenėse, susiduriančiose su aktualiomis problemomis: rasizmu, miesto gentrifikacija, žala aplinkai, nestabiliomis darbo sąlygomis, dideliu įkalinimo lygiu, pasauliniu pabėgėlių antplūdžiu ir pan. Menininkai, dirbantys socialinio praktikos meno srityje, kuria bendradarbiaudami su konkrečia auditorija arba siūlo kritines intervencijas esamose socialinėse sistemose, kurios įkvepia diskusijas arba skatina socialinius mainus. Europoje tai kol kas naujas reiškinys, tačiau jis jau randa savo vietą daugelyje valstybių, kuriose gyvuoja stipri kūrybinė klasė, judantys migrantų srautai ir yra didelė klasinė atskirtis – Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse. Lietuvoje socialinio meno vertinimo problemos yra analizuotos nagrinėjant Kaune vykdytą projektą „Šančiai – draugiška zona“ (Dovydaitytė, 2014). Šioje studijoje aptariami socialinio praktikos meno veiklos vertinimo principai.Įvairiose pasaulio šalyse pradeda plisti naujos galimybės, todėl, siekiant atskleisti šių galimybių potencialą, svarbu analizuoti šio perspektyvaus proceso raidą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Inovacija; Menininkai; Meninis aktyvizmas; Multikultūriškumas; Projektai; SPA; Socialinis praktikos menas; Socialinės meno funkcijos; Socialinės praktikos menas; Tyrimas; Artistic activism; Artists; Community; Innovation; Multiculturalism; Projects; Researches; SPA; Social Practice Art; Social functions of art.

ENThe paper deals with tendencies in and opportunities for social practice art. The concept of social practice art in an international context and its tendencies abroad and Lithuania have been studied. The aim is to provide theoretical insights into the forms of social practice art and to study its development tendencies. Social practice art (SPA) is an artistic tool oriented to common activities of artists and various social groups through social discourse. SPA rose as a response to a growing need for artistic education while collaborating with social groups in a multicultural environment. Growing numbers of artists, curators, critics and art administrators worldwide have been focusing on a new type of artistic activities - the so-called art activism. One type of such activism is characterized by the term social practice art. These activities are aimed at positive changes in particular communities in the face of relevant issues: racism, urban gentrification, environmental damage, unstable working conditions, high levels of imprisonment, global refugee influx, etc. Artists engaged in social practice art collaborate with a particular audience or run critical interventions in the existing social systems - all that sparks off debates or promotes social exchange. It is a new phenomenon in Europe, but has already found its place in many countries where a strong creative class, flows of moving migrants, a large class exclusion exist - in the UK, Germany, the Netherlands and many others. In Lithuania, the problem of social art assessment was tackled analyzing the project “Shanciai - Friendly Zone” run in Kaunas (Dovydaitytė, 2014). This study discusses the principles of social practice art assessment. New opportunities arise in various parts of the world, thus, seeking to open up their potential, it is important to study the development of this promising activity. [From the publication]

• Dialoginė estetika kaip bendruomeninio meno metodas / Virginija Vitkienė. Meno istorija ir kritika. 2015, 11, p. 46-63.
• Jaunimo kultūrų įvairovė: gatvės meno projektai kaip nusikalstamo elgesio prevencija / Vilmantė Aleksienė, Rūta Ambrasaitė. Socialinis ugdymas. 2014, Nr. 2 (38), p. 68-82.
• Meno inkubatorių vaidmuo, plėtojant sistemų inovacijas / Jūratė Černevičiūtė, Rolandas Strazdas. Santalka: filosofija, komunikacija. 2014, t. 22, Nr. 2, p. 126-136.
• Organisation of social art in performance art organisations / Irena Kyguolytė-Kataržė, Virginija Jurėnienė. 15th Prof. Vladas Gronskas International scientific conference / editors: Ingrida Šarkiūnaitė, Skaistė Jurėnė. Vilnius: Vilnius University Press, 2021. P. 55-60.
• Socialinio meno galimybės ir ribos: projekto Šančiai – draugiška zona atvejis / Linara Dovydaitytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 74, p. 125-141.