Kultūros paveldo autentiškumo esmės beieškant
LTIstoriškumas, reikšmingumas ir autentiškumas - tai pamatinės savybės ar dėmenys, kurie leidžia atsirasti kultūros paveldo reiškiniui. Autentiškumas liudija, kad paveldas yra tikras, kad jis yra tai, kuo mes jj laikome. Jis gali būti "įkūnytas" materijoje, formoje, atlikime, pojūtyje ar kitoje substancijoje. Šios alternatyvos kuria skirtingas autentiškumo sampratas, kurios formuoja įvairias elgsenas su paveldu. Kas pagal vieną sampratą laikoma priimtina, kitai yra tabu. Taip skirtingos paveldo autentiškumo sampratos tampa dar viena prielaida konfliktams dėl paveldo. Šiame kontekste prisimintina kad ir Kauno pilies sutvarkymo koncepcija bei skirtingų visuomenės grupių reakcijos. Šiuolaikiniai tarptautiniai paveldosaugos dokumentai, pasižymintys demokratiškumu, liberalizmu ar reliatyvizmu, kalba apie skirtingų sampratų pripažinimą, bet tuo pačiu ir apie jų lygiavertiškumą bei lygiateisiškumą, tačiau tai veda prie to paties konflikto, kurio sprendimo būdai praktikoje nepasiteisina. Pranešime gvildenamos autentiškumo sampratų Lietuvoje ištakos ir jų siūlomos paveldo tvarkybos koncepcijos, keliamas klausimas, ar yra įmanoma spręsti dėl jų kylančius konfliktus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apsauga; Architektūra; Konferencija; Paveldas; Architecture; Heritage; Protection; The Architecture; The Conference; The Heritage.
