Vadovo kaip asmenybės vystymosi trajektorijos
LTOrganizacija kaip vadybos mokslų tyrimo objektas įvairiausiais aspektais nagrinėjama jau daugiau nei šimtas metų. Keitėsi jos samprata, mokslininkų, verslininkų ir vadovų požiūris į ją ir joje vykstančius procesus, vykdomas funkcijas, organizacijos formas bei struktūras, valdymo būdus, mechanizmus ir kt. Šiems pokyčiams dabar ypatingą įtaką turi globalizavimo ir internacionalizavimo procesai, gamybinių bei socialinių santykių kaita, vadovų ir lyderių raida. Pokyčių organizacijoje tyrimams pastaruoju metu skirta daugybė įvairių šalių autorių darbų. Vadovai turi pertvarkyti savo organizacijas į tokias, kurios vadinamos besimokančiomis. Nuolatinis vystymasis per mokymąsi visą gyvenimą tampa vienintele galimybe, leidžiančia vadovui nuolat tobulėti ir identifikuoti savo veiklos pokyčius. Ugdomas gebėjimas derinti, jungti įvairias žinias, įgytas iš įvairių šaltinių, į visumą. Tuo skatinamas savarankiškas ir greitas efektyvių sprendimų atradimas. Mokymosi procesas yra nenutrūkstamas: "išmokus" vienų dalykų, atsiveria naujos pažinimo ir supratimo sferos. Mokomasi atskleisti savo privalumus ir pastebėti galimybes, išsikelti priimtinus, bet kartu ir ambicingus tikslus, kūrybiškai spręsti iškilusias problemas. Tai esminė sėkmingos vadovų veiklos priežastis, kai sudaromos galimybės tinkama linkme plėtoti praktiką, analizuoti įvairias alternatyvas ir priimti geriausius sprendimus. Vystymasis kaip sisteminės kokybinės kaitos, vidinio organizacijos potencialo didinimo problema yra viena iš svarbiausių modernių organizacijų plėtros problemų. Tačiau organizacijų vystymosi teorija kaip sisteminė prielaidų, dėsningumų ir principų visuma galutinai nebaigta. Net tai, kas jau apčiuopta ir suprasta, nėra sudėta į visumą. Dar mažiau tirtas asmenybės, kaip mažiausios sociokultūrinės sistemos, vystymasis ir vadovo tapsmas.Tokia šios verslo ir veiklos šerdies neapibrėžtis ir paskatino atlikti šį mokslinį tyrimą. Sisteminės minties veiklos ir veiklos metodologijos atstovai yra pastebėję, kad bendroji sistemų teorija - tai ne pokyčių, o stabilumo teorija, leidžianti aprašyti sistemą ir paaiškinti jos elgseną. Be kita ko, bendroji sistemų teorija, naudojant ją organizacijos ar kitokios sociokultūros sistemos atžvilgiu, panaikina asmeninę atsakomybę ir neleidžia procesiškai mąstyti. Todėl šioje monografijoje, kur aptariamas ir tiriamas vadovo kaip asmenybės vystymasis, pateikiama kitokia sistemos koncepcija negu bendrojoje sistemų teorijoje. Čia nenaudojamos panašios viena į kitą posistemės, kaip paprastai pateikiama pagal klasikinį požiūrį, čia sociokultūros sistemą sudaro absoliučiai skirtingi elementai - gamintojai, procesai, produktai ir kūnas, protas, Siela bei Dvasia. Atskirai plačiai nagrinėjamas ir lyginamas socialinis bei dvasinis vystymasis. Monografijoje pateikti daugeliui vadovų (arba siekiančių tapti vadovais) labai aktualūs ir mažai žinomi efektyvesnės veiklos ir rezultatyvesnio organizacijų, kaip sociokultūros sistemų, valdymo ir vystymosi principai bei pavyzdžiai, perteikiant naujas reikiamas žinias ir gebėjimus jas taikyti praktikoje. Monografiją sudaro trys dalys. Pirmoje pateikiamos filosofijos, metodologijos, mąstymo ir veiklos bei ateities kūrimo intencijos. Antroje tyrinėjama vadovo kaip asmenybės sisteminė samprata, jo potencialo ir veiklos bei vystymosi procesų pilnatvė ir jų produktai. Trečioje dalyje skelbiami įvairių autorių ir pačių knygos bendraautorių kūriniai ir jų santrumpos, kurie pratęsia pirmų dviejų dalių idėjas.Monografijoje remiamasi rusų metodologu G. Ščedrovickio (Г.П. Щедровицкий), P. Ščedrovickio (П.Г. Щедровицкий), ontopsichologų italo A. Meneghetti, amerikiečių R.L. Ackoffo, J. Kehoe, K. Wilberio ir kitų modernios vadybos tyrinėtojų bei pačių knygos bendraautorių kūrybine patirtimi. Asmenybės vystymasis turėtų būti savaime suprantamas reiškinys sėkmingų organizacijų vadovams ir siekiantiems tokiais tapti. Mokymosi procesas, motyvuojantis vadovo vystymąsi, pagal vektoriaus kryptį skatins ir tolesnį organizacijos vystymąsi. Tikimės, kad medžiaga, išdėstyta šioje monografijoje, bus naudinga visų pirma vadybos studentams, magistrantams, doktorantams, dėstytojams, vadybos konsultantams ir mokslininkams, be to, ji bus stimulas kolegoms toliau svarstyti ir vykdyti naujus tyrimus. Įvairių organizacijų vadybos praktikai ir vadovai, kurdami savo organizacijų ateitį bei mąstydami apie jų vystymąsi, knygoje taip pat turėtų rasti pravarčių minčių. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Vadovavimas; Organizacijų vadyba; Valdymas; Vadovaujantys darbuotojai; Vadovo gabumai; Asmenybė; Asmenybės vystymasis; Mokymasis; Psichologinis aspektas; Leadership; Organization management; Management; Executives; Executive ability; Personality; Personality development; Learning; Psychological aspect.
ENIn the process of globalisation, the economic situation gets "thicker", changes accelerate, and organisational management has to become an object that goals are set for, appropriate means to achieve them are chosen, or developed, and mechanisms are designed, geared not only to the organisation functioning continuity, but also to the changes in its management towards the goals. The development of the organisation itself and of its managers becomes one of the key resources of the management process. Today it is still too difficult to perceive, and the development process itself has not been properly described, however, it contains a source of change towards the progress of civilisation, of economic activity in general, and of organisations and states. Managers often lack a broad perspective and flight of thought, they tend to be passive, have the syndrome of ever-weaker, distrust of others, obedience without any consideration of the situation, and isolation. Managers frequently find themselves in situations where they are not satisfied with themselves or with what they are doing. They often do not properly evaluate their competence and the lack of knowledge and can make an inadequate decision, ineffective in that particular situation. Most managers tend to give strict instructions and to scrupulously control their subordinates. Their problems include inflexibility, mismanagement, lack of initiative, and hasty and inconsistent implementation of changes. The development of managers as an incentive for a systemic qualitative change and the growth of internal potential is one of the most important educational challenges. Managers have to be prepared for the labour market, and their intelligence has to be cultivated to avoid problems of their performance. The said need accounts for the research area of the present monograph.It is not in vain that Peter Drucker (1999) argued that managers had to learn to manage continuity cracks. Therefore, an effective manager has to seek constant changes and see them as a really useful inevitability. Managers in organisations ought to initiate changes which would lead to the organisations' growth. Manager as a personality always acts in order to initiate, continue, or otherwise influence one or another process. They need tactical thinking and the ability to perform the necessary actions. To this end, managers have to have personal and professional abilities: imagination, creative thinking, risk, initiative, innovation susceptibility, intuition, and managerial skills. We argue that competent managers have more complex and deeper connections with their consciousness and subconsciousness. Qualitative changes in manager are to take place on their own initiative. The desire to become increasingly competent is a natural (inherent) feature of all managers; hence follows a requirement for each manager to change and mature as an individual. [...] It should be noted that the nature and content of development have so far been understood by different scholars in rather different ways. The preconditions for the personality development and the possibility of its management have also been seen in different ways. All that testifies to the fact that the general methodological provisions of the research in the organisational and individual development have not been finally formulated, therefore, further investigation of the issues of development are most relevant. In the present monograph, an attempt was made to expand, summarise, and organise the experience of its authors and other researchers. All that seems to have resulted in some product appropriate for practical use.Despite the level of investigation, contemporary managers will find it useful to learn what has been achieved in the area, what can be used in practice, and which direction that specific research is developing. The authors of the monograph believe the world has been organised as a process; it has its own development code and has been moving toward an endless diversity. After all, the matter could have existed without motion in time and space, i.e. without changes, without diversity, and without the Being. That would have meant the world without any processes, as processes are the only generators of changes, and hence without diversity. There could also have been a situation in which all the thinkable processes could have been possible, except for the process of development. In that case, the world and its components would have had no possibilities for development, and all the sociocultural systems would have remained in the state of stability and non-improvement for ages. However, the situation is different: sociocultural systems (an individual, an organisation, etc.) have an ontological possibility of development and, developing as much as they can, they increase the diversity of the world by moving towards ideals in different meaningful directions. One of the functions of manager (as a personality) is to help them (as well as themselves) develop and not to close development channels to others. The object of the monograph is the development of manager as a human being and personality (intellectual, social, and spiritual). The aim of the monograph is to justify the necessity of the development of manager as a human being and personality when addressing the problems of improvement. [...].The methodology: the methods of scientific cognition, theoretical and empirical. The research was conducted, based on a processual approach, systemic logic, provisions of acting, and the principles of holism and development. The methods include collection of information, comparison, analysis, detailing, classification, ranking, graphical, mathematical, and summarising.The monograph focuses on the development of executives and managers of organisations. Thus, through theoretical insights and deliberately greater efforts to make thinking more effective, it is possible to advance toward an eternal dream of numerous executives and managers: to expand their potential by means of development and, as a result, to regularly get correct, simple, and effective management decisions. Moreover, it should be remembered that the professional experience of an executive or a manager forms in the long run, accumulates gradually, and not without the findings of the latest theoretical research. [From the publication]
