Aukštą mokinių verslumo raišką lemiančių ugdymo(si) gebėjimų svarba

LTEuropos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos verslumo ugdymą reglamentuojantys dokumentai verslumo ugdymo svarbą pabrėžia visuose švietimo lygmenyse. Ypač aktualus mokinių verslumas tampa jį nagrinėjant iš verslumo gebėjimų formavimo perspektyvos, kai įgytos žinios, įgūdžiai, elgesys tampa būsimos profesinės veiklos pagrindu. Tyrimo aktualumas atskleidžia mokinių verslumo ugdymo(si) svarbą dar besimokant bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo objektas - aukštesniųjų klasių mokinių verslumas. Tyrimo tikslas - įvertinus mokinių verslumo potencialą, išskirti gebėjimus, lemiančius aukštą verslumo raišką. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti verslumo sąvokos apibrėžtį; nustatyti aukštesniųjų klasių mokinių verslumo potencialo lygį; išskirti verslumo gebėjimus, lemiančius aukštą verslumo potencialą. Tyrimo metodai: dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa, kurios paskirtis - išskirti aukštesniųjų klasių mokinių aukštą verslumo potencialą lemiančius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 651 XI-XII klasių Lietuvos moksleivis iš įvairių bendrojo ugdymo mokyklų. Vokietijoje naudojama tyrimo priemone įvertintas mokinių verslumo potencialas. Išskirti respondentų verslumo lygiai (aukštas, vidutinis, žemas). Atskleistas aukštesniųjų klasių mokinių požiūris į 26 mokslinėje literatūroje pateiktus verslumo gebėjimus, kurie sugrupuoti į tris grupes (dalykiniai, vadybiniai, asmeniniai). Atliekant koreliacinę analizę išskirti aukštą verslumą sudarančių asmeninių savybių ir verslumo gebėjimų ryšiai.Tyrimo rezultatai atskleidė, kad absoliuti tyrime dalyvavusių mokinių dauguma pasižymi vidutiniu (ugdytinu) verslumo potencialu. Respondentams būdingos aukštos vidinės kontrolės ir žemos neapibrėžtumo vengimo savybės. Aukštą respondentų verslumo potencialą lėmė techniniai vadybos, informacinių technologijų, naudojimosi informaciniais šaltiniais, problemų sprendimo, finansinio įžvalgumo, komandinio darbo, vadovavimo, planavimo, kūrybingumo, inovatyvumo, rizikos, padėties kontrolės gebėjimai. Atkreiptinas visų bendrojo ugdymo disciplinų mokytojų dėmesys į šių gebėjimų ugdymo svarbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Verslumas; Verslumo potencialas; Verslumo gebėjimai; Aukštesniųjų klasių mokiniai; Entrepreneurship; Entrepreneurial potential; Entrepreneurial skills; High school students.

ENThe documents of the European Union and the Republic of Lithuania regulating entrepreneurship education emphasize the importance of the entrepreneurship education at all levels of education. Entrepreneurship education is a priority because it develops entrepreneurship skills; the acquired knowledge, skills and behavior which are the basis for a future career. This research reveals the importance of the entrepreneurship education starting at the high school level - the level studied here. The goal of the research was to assess the students’ entrepreneurship potential and to determine, through correlational analysis, the skills and personal qualities that are essential for high level of entrepreneurship potential. The tasks of the research were as follows: to analyze the definition of entrepreneurship, to identify the level of entrepreneurial potential of high school students, and to highlight entrepreneurship skills which predict high entrepreneurial potential of high school students. The research methods include: document analysis, analysis of scientific literature, quantitative research - questionnaire survey, the purpose of which was to determine the skills that are essential for high level of entrepreneurship potential. 651 students from grades 11 and 12 of different Lithuanian secondary schools took part in the research. In Germany the same research method was used in parallel to assess the entrepreneurship potential of high school students there. Different levels of entrepreneurial skills (high, average, low) were identified.The research revealed the attitude of high school students to entrepreneur- ships skills that are presented in 26 different scientific resources. The skills were grouped into three main categories: subject-specific (business-related) skills, managerial and personal skills. With the help of correlational analysis, the correlation of personal features, which predetermine the entrepreneurial potential, and high entrepreneurship skills, was established. The results of the empiric research allowed us to conclude that the absolute majority of ll-12th graders demonstrated an average (to be developed) entrepreneurial potential, which revealed high expression of internal locus of control and low expression of tolerance for uncertainty that were characteristic of such respondents. By identifying the entrepreneurial skills, which have the strongest impact on the entrepreneurial potential, it was established that technical managerial, information technologies, use of information sources, problem solving, financial providence, team work, leadership, planning, creativity, innovativeness, risk taking and situation control skills correlated with high entrepreneurial potential of high school students. All secondary school subject teachers need to pay attention to the importance of development of the above skills at school since relatively few students appear to be fully developed in this important vocational capacity. [From the publication]

• Antreprenerystė ir jos įtaka ekonomikos augimui / Valentinas Snitka, Stasys Gerdvila. Ekonomika. 2001, t. 54, p. 126-134.
• Bendrųjų kompetencijų plėtojimo situacijos tyrimo metodologija ir jos taikymas Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro atveju.. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 2 (39), p. 82-91.
• Kolegijų studentų verslumo ugdymas taikant imitacinės verslo įmonės modelį : disertacija / Gražina Strazdienė. Šiauliai : Liucilijus, 2009. 170 p.
• Mokyklos - besimokančios organizacijos vystymas / Berita Simonaitienė. Kaunas, 2007. 100 p.
• Moksleivių verslumo ugdymo tobulinimo kryptys Lietuvoje / Aurimas Župerka. Verslas, vadyba ir studijos. 2010, Vol. 8, no. 1, p. 299-311.
• Pedagogų rengimas: tradicijos ir kaita / Marijona Barkauskaitė. Pedagogika. 2005, 79, p. 11-16.
• Rinkos ekonomikos tapsmas : teoriniai svarstymai / Zigmas Lydeka. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001. 286 p.
• Studentų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymo vizija / Simona Jankauskaitė, Vaida Berulytė. Studijos besikeičiančioje verslo aplinkoje. 2011, p. 103-107.
• Studentų emocijų valdymo ir perkeltosios agresijos sąsaja / Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, Gintarė Raštutytė. Tiltai. 2013, Nr. 4 (65), p. 161-173.
• Studentų požiūris į mokymą (-si) aukštosiose mokyklose / Vaiva Zuzevičiūtė. Acta paedagogica Vilnensia. 2004, t. 13, p. 81-86.
• Studentų verslumo ugdymo plėtra Lietuvoje : disertacija / Aurimas Župerka. Kaunas, 2010. 185 p.
• Technologinis ugdymas kaip 5-6 klasių mokinių kūrybingumo socioedukacinis veiksnys : disertacija / Ilona Valantinaitė. Vilnius : Edukologija, 2011. 202 p.
• Verslumo gebėjimų ugdymas imitacinėje verslo įmonėje (studentų požiūris) / Gražina Strazdienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2007, Nr. 4 (15), p. 89-97.
• Verslumo, kaip asmenybės savybės, identifikacija moksleivių populiacijoje / Jūratė Valuckienė, Jonas Ruškus, Sigitas Balčiūnas. Socialiniai tyrimai. 2004, Nr. 1 (4), p. 103-112.
• Verslumo sampratos teorinės ir praktinės dermės interpetacija / Romantė Bučienė, Erstida Ulvidienė. Studijos besikeičiančioje verslo aplinkoje. 2011, p. 87-93.
• Verslumo ugdymas Lietuvos švietimo sistemoje: problemos ir jų sprendimo būdai / Angelė Jelagaitė, Juozas Vijeikis. Verslumo ugdymo ir konkurencingumo studijos / redakcinė kolegija: pirmininkas Algirdas Gaižutis ... [et al.]. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. P. 98-116.
• XI-XII klasių mokinių verslumo ugdymas(is) : Lietuvos ir Vokietijos atvejis : disertacija / Angelė Jelagaitė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. 218 p.