Geolinguistic and sociolinguistic situation of Northern Samogitians of Kretinga: dialectal area, use of the dialect, linguistic attitudes

LTStraipsnyje svarstoma, ar įmanomas vienu dialektu kalbančios bendruomenės kultūrinės ir kalbinės tapatybės tęstinumas globalizacijos ir diglosijos (dialekto ir bendrinės kalbos) sąlygomis. Remiantis teorine geolingvistikos kaip dinamiškosios dialektologijos koncepcija, Antono M. Hageno pasiūlyta domenų klasifikacija ir empirine medžiaga, pristatoma vienos patarmės – šiaurės žemaičių kretingiškių – sociokultūrinės tapatybės problematika. Tarminės grupės gyvybingumą ir sociokultūrinę tapatybę lemia įvairūs veiksniai, bet ypač svarbūs trys – pakankamai išvystyta infrastruktūra, tarmės vartojimas ir tarmės vartotojų vertybinės nuostatos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaičiai; Šiaurės žemaičiai kretingiškiai; Bendrinė kalba; Geolingvistika; Sociolingvistika; Domenas; Kalbinės nuostatos; Samogitian dialect; Northern Samogitians of Kretinga; Standard language; Geolinguistics; Sociolinguistics; Domain; Linguistic attitude.

ENThe aim of this article is to highlight the parameters denoting the vitality level of linguistic and cultural identity of one dialectal community (namely, the Northern Samogitians of Kretinga) under the circumstances of increasing globalization and diglossia. In accordance with the theoretical concept of geolinguistics as a dynamic dialectology, the domain classification proposed by Anton M. Hagen and the empirical material issues denoting sociocultural identity of the subdialect are presented. The vitality and sociocultural distinction of the dialectal area is being sustained by various factors, three of which have the most important role: sufficiently developed infrastructure, dialect use and attitudes based on the value system of users of the dialect. [From the publication]