LTKartą žymus Šiaurės Amerikos psichologas Rollo May St. Louis mieste skaitė paskaitą. Ją baigęs paskaitininkas atsakinėjo į klausimus. Vienas iš klausėjų paklausė kažką apie nerimą (anxiety). Kiek pagalvojęs May atsakė į klausimą taip, kaip jis, atrodo, galėjo. Paskui dar pridėjo pastebėdamas, kad tam tikri šios problemos aspektai jam pačiam dar tebėra mįslingi. Bet klausėjas tuoj pat užprotestavo: "Jūs juk parašėte veikalą apie nerimą". Po ilgesnės pauzės May giliai atsidusęs tarė: "Žmogus nerašo knygos, kai jis ką nors žino. Jis rašo knygą grumdamasis su kokiu nors klausimu". Šitoji pastaba padrąsino ir šios knygos autorių. Juk nėra jis nei filosofijos, nei liturgijos žinovas, nei pagaliau specialios psichologijos šakos ('Aš' psichologija, Self-Psychology) specialistas. Tačiau svarstomi dalykai jam rūpi, gal reikia tikėtis jie parūps ir kitiems. Jie darosi aktualūs žiūrint įjuos iš desakralizacijos (sekuliariosios ir religinės, pagarbos žmogui ir Dievybei) perspektyvos. Kai kultūra įspraudžiama į vieno matmens žmogiškosios egzistencijos erdvę, tuomet pasaulyje "nebelieka nieko šventa". Paviršutiniškai žiūrint atrodytų, kad knygos dalys lyg ir nesusijusios tarpusavyje. Tačiau skaitytojas pastebės, kad atskiros dalys "sukabintos" stipria grandine, kurios vardas - žmogus. Žmogaus pasaulėžiūrinis klimatas; žmogaus sakralumo sfera (šventykla); pats žmogus, jo individualioji ir kolektyvinė savivertė. Taip pat iš kolektyvinės tautinės savigarbos ir savivertės perspektyvos imta klausti ir drįsta spėlioti, kodėl nūdien taip teršiama lietuvių kalba? Galbūt ši hipotezė (spėliojimas) paskatins šviesuolius išsamiau šių problemų pagvildenti. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Savivertė; Krikščionybė; Postmodernizmas; Self-esteem; Christianity; Postmodernism.