Mokyklos ir šeimos komunikacijos modelis

LTStraipsnyje analizuojama mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo problema. Teorinių šaltinių ir praktinės ugdomosios veiklos pagrindu autorės sukūrė komunikacinį bendradarbiavimo modelį, kuris grindžiamas neformaliąja ir ugdymo(si) karjerai veikla. Modelis patikrintas empiriškai. Daroma prielaida, kad sukurtasis modelis, susidedantis iš 4 komponentų (edukacinei komunikacijai keliamų tikslų; struktūrinių dalių, atspindinčių komunikaciją įgyvendinančias neformaliojo ir ugdymo(si) karjerai veiklas; esamų ir prognozuojamų efektyvios komunikacijos trikdžių; efektyvios komunikacijos tarp šeimos ir mokyklos įgyvendinimo ir tobulinimo būdų), yra veiksmingas, tobulinant šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeima; Mokykla; Komunikacijos modelis; Ugdymas(is) karjerai; Neformaliojo ugdymo(si) veikla; Family; School; Model of communication; Education for carrier; Non-formal educational activity.

ENThis article deals with the problem of cooperation between the family and a school. The lack of positive communication between family and school becomes the main bother for students to understand better themselves, to learn more about the needs for self-expression and possibilities for further professional development.From one side, parents are not always satisfied with emotional and intellectual support coming from school. From another side, teachers reflect on the lack of family motivation in cooperating with the school in order to help students to develop their own life perspectives.The aim of the research is to validate theoretically and empirically the model of communication between family and a school. The objectives: 1) Highlighting the theoretical perspective of the conception, methods, and ways of the cooperation with family and a school. 2) To disclose the activities of N school and their sociocultural context. 3) To develop the theoretical model of communication between family and a school and to validate it empirically. The authors have created the model of communication for non-formal and education for carrier activities through theoretical sources and practical educational activities. The model is tested empirically. It is assumed, that the created model effectively improves collaboration between the family and the school and consists of 4 components: the aims for educational communication; structural parts, reflecting communication activities in non-formal and educational carrier activities; available and predictive shortcomings in communication; ways of implementing and improving effective communication between family and the school. [From the publication]

• Bendradarbiavimo sistema ir jos valdymas mokykloje : studijų knyga / Regina Kontautienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 178 p.
• Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste / Audronė Glosienė. Informacijos mokslai. 2004, t. 29, p. 9-30.
• Komunikacijos samprata šiuolaikinėje filosofijoje : disertacija / Kęstutis Kirtiklis. Vilnius, 2009. 130 p.
• Mokytojų įžvalgos apie mokinių, turinčių regos sutrikimų, asmeninės kompetencijos ugdymą muzikos mokyklose / Aleksandra Žuk-Butkuvienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2021, Nr. 2 (51), p. 15-57.
• Neformaliojo ugdymo svarba pozityviajai socializacijai / Jolanta Skirmantienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2013, Nr. 7, p. 108-118.
• Neformaliojo vaikų švietimo prieinamumas / Giedrė Kvieskienė, Ona Petronienė. Socialinis ugdymas. 2007, Nr. 3 (14), p. 60-78.
• Neformaliojo vaikų švietimo prieinamumo geografinis veiksnys / Ona Petronienė, Meilutė Taljūnaitė. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 455-465.
• Priešmokyklinio ugdymo mokytojo bendradarbiavimo su tėvais galimybės ugdant vaikų komunikavimo kompetenciją darželyje: priešmokyklinio ugdymo mokytojų nuomonė / Erika Turauskienė, Rasa Braslauskienė. Scientific research in education. Vol. 3 / sudarė Monika Orechova, Dalija Gudaitytė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 136-149.
• Socialinės partnerystės įtaka inovacijoms / Giedrė Kvieskienė, Vytautas Kvieska. Vilnius : Edukologija, 2012. 260 p.
• Studentų pilietinis aktyvumas: Lietuvos edukologijos universiteto atvejis / Irena Zaleskienė, Vaida Andriušaitytė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2015, [Nr.] 15, p. 85-96.
• Šeimos ir mokytojų sąveika organizuojant ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų tėvų švietimą / Jūratė Klizaitė, Aniuta Varneckienė, Aurelija Valaitienė. Studijos - verslas - visuomenė. 2022, 7, p. 134-144.
• Šeimų švietimo Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose organizavimas ir įgyvendinimas: pedagogų ir tėvų nuomonės / Vidmantė Miliauskaitė- Mencė, Aida Norvilienė. Regional formation and development studies. 2020, Nr. 3 (32), p. 37-53.
• Šiuolaikinėje žinių visuomenėje gyvenančio vaiko mokymosi sociokultūriniai aspektai / Ona Monkevičienė, Kristina Stankevičienė, Marija Jonilienė, Vitolda Sofija Glebuvienė. Pedagogika. 2010, 100, p. 101-106.
• Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės: ką atskleidžia kritiški tėvų atsiliepimai apie ugdymo procesą / Gražina Čiuladienė, Antanas Valantinas. Acta paedagogica Vilnensia. 2016, t. 37, p. 45-57.
• Tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymą: ar tai problema Lietuvos mokyklose? / Antanas Valantinas, Gražina Čiuladienė. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 2, p. 401-410.
• Vertybių ir tėvų palaikomo santykio su vaikais efektas akademiniams vaikų pasiekimams mokykloje: trijų kohortų Lietuvos gyventojų (18-52 m.) palyginimas / Apolonijus Žilys. Pedagogika. 2024, 153, 1, p. 90-119.