Senųjų kapinių Lauksargių-Bitėnų ruože kultūrologiniai tyrimai

LTStraipsnio autoriai 1998 m. ištyrinėjo 38 senąsias kapines ir jų įrangą Klaipėdos krašto rytinėje dalyje, ruože Lauksargiai (Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos pasienis) - Bitėnai - Tilžė (svarbiausio Mažosios Lietuvos didmiesčio apylinkės). Straipsnyje pateikiami kai kurie šių tyrimų rezultatai. Kapinės tyrinėtos kultūrologiniu aspektu kaip kompleksiniai kultūros paveldo objektai, apsiribojant jų antžemine įranga (kapinių ploto parengimas, apželdinimas, vartai ir tvoros, antkapiniai paminklai bei kryžiai, kapų aptvarai, apvadai ir kt.). Kapinės yra tradicinės kaimiškosios gyvensenos Mažojoje Lietuvoje elementas, baltiško etnokultūrinio regiono vienas paskutinių pėdsakų. Senųjų kapinių savitumai atspindi tenykščių gyventojų pasaulėjautą, jų medžiaginės bei dvasinės kultūros ypatybes. Tyrinėto ruožo kapinės itin suniokotos po 1944 m. (sovietinio etnocido dešimtmečiais ir po 1990 m. grobiant jų materialines vertybes). Jų liekanos rodo buvusią jų įrangos elementų gausą, įvairovę bei sudėtingumą. Sudėtingi dirbiniai rodo anuometinį technologijos išsivystymo lygį šiame krašte. Kapinių dirbiniai atspindi etnokultūrinę krašto įvairovę, industrijos, amatų ir saviveiklos savitą dermę. Nuoseklus ir nuodugnus visų iš eilės kapinių, skeveldrų ir pan. fiksavimas etnocido suniokotame krašte dar leidžia surinkti nemažai medžiagos teorinei pavienių kapinių pavidalo rekonstrukcijai. Tyrinėto ruožo senosios kapinės realiai nesaugomos, toliau niokojamos, išlikę įrangos elementai grobiami. Būtina skubiai ir nuodugniai fiksuoti kol kas dar aptinkamus senųjų Klaipėdos krašto kapinių likučius.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos krašto senosios kapinės; Kultūrologiniai tyrimai; Bitėnai; Lauksargiai.

ENIn 1998, the authors of the article researched 38 old cemeteries and their outfit in the Eastern part of Klaipėda region, between Lauksargiai (the boarder between Samogitia and Lithuania Minor), Bitėnai, and Tilžė (the most important regional places of Lithuania minor). The article delivers some results of this research. Cemeteries were analysed from culturological perspective, as complex subjects of cultural heritage, within the limits of the overground outfit (the preparation of cemetery area, landscaping, gates and fences, gravestones and crosses, grave rails, rims, etc.). Cemeteries are the elements that disclose traditional country life style of Lithuania Minor, and one of the last footprints of the Baltic ethnoculture. Old cemeteries reflect the worldview of local people as well as their material and spiritual culture. Cemeteries of areas analysed were extremely damaged after 1944 (during the decades of soviet genocide and after 1990 when treasures of cemeteries were just robbed away). The remainings of cemeteries show the variety, the complexity, and the abundance of outfit elements. The complexity of those elements shows then level of technologies. Cemetery elements reflect ethnocultural variety of certain region as well as the distinctive tune of the industry, crafts, and amateurship. Continuous and thorough recording of all cemeteries, wrecks, and other remainings allows collecting large amount of material for theoretical reconstruction of cemeteries in region damaged by the ethnocide. Old cemeteries of area researched actually are not protected; they are continued to damage and rob. Immediate and thorough recording of still extant remainings of old cemeteries in Klaipėda region is necessary.