LTApie blogį nieko naujo nepasakysime – jis buvo su mumis nuo neatmenamų laikų. Tačiau esama šio to naujo apie blogį, kuris būdingas takiai moderniam šiandienos pasauliui. Ankstesnės tvirtajai modernybei būdingos blogio atmainos buvo sutelktos prievartos priemonių monopolį pasisavinusių valstybių rankose ir tokios valstybės jomis naudojosi siekdamos kartais šiurpiai brutalių ir barbariškų tikslų. Takusis blogis įsiveisė takiosios modernybės žmonių kasdienės sąveikos ir socialinės apykaitos audinio siūlėse, įsismelkė į patį žmonių bendrabūvio pluoštą, įsisuko kasdien besikartojančios veiklos ir reprodukcijos ritmu. Blogis tyko užpulti iš pasalų iš daugybės juodųjų skylių, žiojinčių visiškai dereguliuotoje socialinėje erdvėje, kurioje varžovai pasirengę perrėžti gerklę. Visiškas susvetimėjimas išstūmė bendradarbiavimą ir solidarumą, o įtaigi individualizacija ardo žmones jungiančius saitus. Dabartinio pavidalo blogį vargiai pastebėsi, nuplėši jam kaukę ir pasipriešinsi. Jis iššoka neperspėjęs ir kerta kam paklius. Dėl to socialinį mūsų pasaulį galima lyginti su minų lauku: žinome, kad jame tiršta sprogmenų, esame tikri, kad anksčiau ar vėliau kas nors sprogs, bet negalime nuspėti kada ir kur. Šioje naujoje knygoje, papildančioje leidinyje "Moralinis aklumas" ("Moral Blindness") išsakytas mintis, Zygmuntas Baumanas ir Leonidas Donskis lydi skaitytoją per naują žemę, kurioje blogis tapo įprastesnis ir klastingesnis, kur jis grasina išplėšti žmonių svajones, alternatyvius sumanymus ir skyrimo galią tuo metu, kai tai reikalingiausia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Modernybė, blogis, takumas, susvetimėjimas, individualizacija; Modernity, Liquid Evil, Alienation, Individualization.
ENThere is nothing new about evil; it has been with us since time immemorial. But there is something new about the kind of evil that characterizes our contemporary liquid-modern world. The evil that characterized earlier forms of solid modernity was concentrated in the hands of states claiming monopolies on the means of coercion and using the means at their disposal to pursue their ends ends that were at times horrifically brutal and barbaric. In our contemporary liquid-modern societies, by contrast, evil has become altogether more pervasive and at the same time less visible. Liquid evil hides in the seams of the canvass woven daily by the liquid-modern mode of human interaction and commerce, conceals itself in the very tissue of human cohabitation and in the course of its routine and day-to-day reproduction. Evil lurks in the countless black holes of a thoroughly deregulated and privatized social space in which cutthroat competition and mutual estrangement have replaced cooperation and solidarity, while forceful individualization erodes the adhesive power of inter-human bonds. In its present form evil is hard to spot, unmask and resist. It seduces us by its ordinariness and then jumps out without warning, striking seemingly at random. The result is a social world that is comparable to a minefield: we know it is full of explosives and that explosions will happen sooner or later but we have no idea when and where they will occur. In this new book, the sequel to their acclaimed work "Moral Blindness" Zygmunt Bauman and Leonidas Donskis guide the reader through this new terrain in which evil has become both more ordinary and more insidious, threatening to strip humanity of its dreams, alternative projects and powers of dissent at the very time when they are needed most. [amazon.com]