Lietuvių kalbos idealai : kaip keitėsi geriausios kalbos idėja

LTŠios knygos centre esame mes visi su savo geriausios lietuvių kalbos idėjomis ir kalbos formų pasirinkimais vartosenoje. Galvojimui atstovauja visų Lietuvos apskričių moksleiviai, o kalbėjimui - radijo ir TV eteryje paskutinius penkis dešimtmečius dalyvaujantys žmonės. Jaunimas vertino, kuri kalba ir kurie kalbėtojai jiems labiausiai patinka, o žiniasklaidoje ieškojome, kaip pasikeitė viešųjų kalbėtojų tapatybės ir kalbėjimo stiliai, kiek jos profesionalų tartis atitinka standartą nuo sovietmečio iki šių dienų, o jei neatitinka - kiek panaši į vilniečių tartį. Tyrimai remiasi prielaida, kad stiprėjanti regioninė tapatybė, augantis Vilniaus statusas ir neformalėjanti žiniasklaida gali formuoti rimtai konkuruojančius normos centrus ir keisti geriausios lietuvių kalbos sampratą. Šiame konfliktuojančių tapatybių lauke teoriškai esama kelių galimybių rinktis - būti lojaliam gimtojo krašto kalbai, klausyti vadovėlio instrukcijų, žvalgytis sostinės link arba sekti žiniasklaidos modeliais. Žiniasklaida irgi gali rinktis tarp įvairių viešųjų kalbėtojų tapatybių ir kalbėjimo stilių. Ir žmonės renkasi, o tyrėjams tie pasirinkimai įdomūs todėl, kad tai, kokie kalbėjimo būdai moksleiviams ir viešiesiems kalbėtojams atrodo socialiai patrauklūs šiandien, netolimoje ateityje gali tapti vyraujančia kalbos norma.Dalyvavimas SLICE tinkle mūsų tyrimams atvėrė ne tik tarptautinę perspektyvą išbandyti kognityvines ir socialines kalbos varijavimo ir kaitos teorijas su lietuviška medžiaga, bet ir įkvėpė taikyti naujus, tarp jų, lietuvių kalbotyrai dar nepažįstamus tyrimų instrumentus. Šioje knygoje rasite ir makroperspektyvą - socialinius stereotipus apie skirtingai kalbančius žmones ar lietuvių kalbos TOP10, ir mikroskopinę su formaliu stiliumi asocijuojamo garso įtempimo analizę. Ir atvirus kalbėtojų samprotavimus apie lietuvių kalbos įvairovę, ir pasąmoniniais eksperimentais išgautas reakcijas į ylginančiai, trumpinančiai, tarmiuojančiai, normiškai kalbančius balsus. Kitaip sakant, rinkome tiek tokias kalbos ar kalbėtojų socialines asociacijas, kurios nesiremia jokiu lingvistiniu turiniu (išskyrus įsivaizdavimą, kad visi ten Vilniuje, Šiauliuose ar kaime kalba vienodai), tiek tokias, kurios leidžia susieti vertinimą su konkrečiomis kalbos formomis. Automatinę tekstyninę analizę derinant su kokybine konkrečių komunikacinių situacijų analize, penki dešimtmečiai eterio pjaustyti pačiais įvairiausiais pjūviais, ieškant, kokias kalbos formas ar kalbėjimo būdus besikeičiančios žiniasklaidos viešieji kalbėtojai panaudoja neformaliam, autentiškam stiliui kurti. Šitaip knygoje susidėliojo geriausios kalbos idėjos ir jos realizacijų vartosenoje paveikslas.Knygą sudaro trys dalys. I dalyje pateikiamas teorinis ir metodinis mūsų tyrimų pagrindas: parodoma, kaip standartinę kalbą ir kalbos taisyklingumą supranta šiandieninė kalbotyra, aptariama, kaip kalbėtojų geriausios kalbos sampratos susijusios su kalbos kaita ir kokį vaidmenį čia vaidina sakytinė žiniasklaida. Atskiruose skyriuose išsamiai pristačius tyrimų instrumentus, einama prie vartotojų nuostatų ir kalbos vartosenos tyrimų rezultatų. II dalis skirta lietuvių kalbos bendruomenės geriausios kalbos idealams: čia aprašomi 2012-2016 m. per visą Lietuvą atlikti kalbėtojų požiūrio į lietuvių kalbos atmainas ir jų vartotojus tyrimai. O štai kaip kalbos idealai materializuojasi, rasite pluošte III dalyje publikuojamų Lietuvos sakytinės žiniasklaidos tyrimų. Jie atskleis, kaip kintant pačiai žiniasklaidai - viešojo kalbėjimo sąlygoms ir viešųjų kalbėtojų tapatybėms - per penkiasdešimt metų mūsų TV ir radijuje vyko sociolingvistiniai pokyčiai. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Sociolingvistika; Socialinis aspektas; Standartizacija; Norminimas; Visuomenės informavimo priemonės ir kalba; Sociolinguistics; Social aspect; Standartization; Mass media and language.

ENThis book deals with "language ideals" in the Lithuanian speech community - the idea of the "best Lithuanian" and its manifestations in public usage. As in any other standardised speech community, people's ideas of language cannot escape reproduction of ready-made evaluative schemes offered by standard language ideology. Yet the standard language itself is a very fuzzy concept. Scholars say that it is an idea of the best language that is the point of reference for grading all language varieties used in a community. The grading determines the direction of language change - those varieties that are regarded as "lower" decline in use or are pushed into their protected reserves while the "best language" spreads and gets entrenched in the public sphere. They also say that different levels of consciousness produce different ideas of the best language - one set of values stems from people’s consciously held attitudes towards language, whereas subconscious evaluations of people talking in different accents may be based on very different social values. Also, spoken mass media takes part in the processes of language evaluation and change, shaping the idea of what the best language sounds like. Moreover, language ideals are not stable. What a community perceives as the "best language" can change over time. The research question is thus how these processes work in Lithuania. These questions lurked in the back of our minds for quite some time before an invitation came from Copenhagen University professor Tore Kristiansen to join the informal research network SLICE (Standard Language Ideology in Contemporary Europe), uniting several European speech communities. It resulted in the research project "Lithuanian Language: Ideals, Ideologies and Identity Shifts" (2010-2013), financed by the Research Council of Lithuania.In the project we looked five decades back and worked in two directions: (l) to understand the ideas of language normalization specific to Lithuania and the construction of standard language ideology by Lithuanian language planners; and (2) to investigate language ideals that influence thinking about language among Lithuanian language users, their evaluations of language variation and language use in broadcasting. After the end of the project, we continued to improve research instruments and to analyse the collected data, raising new research questions and working on publishing the results. 2016 saw publication of the first volume: "Lithuanian Language Ideology: A History of Ideas, Power and Standardisation" (ed. by Loreta Vaicekauskienė and Nerijus Šepetys). A year later "Lithuanian Language Ideals" appeared. At the centre of this book is the community itself, with its ideas about the best Lithuanian and its language choices. Thinking about language is represented by high school students from all regions of Lithuania; speaking is represented by people that appeared on the air on Lithuanian radio and television during the five decades. Students assessed which language and which speakers they liked most, while in the media we looked after how the identities and speech styles of public speakers changed from Soviet times. Research is based on the assumption that the rising status of Vilnius and increasingly informal media might emerge as norm centres that seriously compete with the imposed standard and thus change the notion of the "best" Lithuanian language. Young people have the possibility, at least in theory, to either choose the local regional identity, to follow the instructions in textbooks imposing the standard language, or to look at the capital city Vilnius or media speech models. The media also chooses between different social identities and styles.We are interested in these choices because the ways of speaking people invest with high values today pinpoint the possible direction towards which the dominant language norm of the future will be moving. Participation in the SLICE network not only opened international perspective to test cognitive and social theories of language variation and change with Lithuanian data, but also inspired us to apply new research instruments, some of them previously unfamiliar to Lithuanian sociolinguistics. The book consists of three parts. The first part presents the theoretical and methodological foundation of our research: it reviews the understanding of standard language and language correctness in contemporary linguistics and discusses the relationship between the attitudes to the best language held by people and language change, as well as the role of mass media in these processes. After presenting the research instruments used in the study, the book turns to attitudes of language users and language use in the media. The second part deals with the ideas of the best language in the Lithuanian speech community: it describes research on high school students' attitudes towards different ways of speaking in Lithuanian, conducted from 2012 to 2016 in all major regions of Lithuania. Here we will see what social values students attach to the regional dialects and non-dialectal variation, including different accents of Vilnius speech. The third part shows how language ideals manifest in the spoken media. It presents a series of studies based on a historical/diachronic/retrospective Lithuanian broadcast language corpus. The research shows how, in accordance with the changing conditions in the media, the identities of media personalities and the "best language" itself changed over fifty years. [From the publication]

• Ar žodžio galo balsių ilgumą lemia kalbų kontaktai? Praeities mįslė iš kelių kartų įvairiakalbių vilniečių perspektyvos (trukmės aspektas) / Ramunė Čičirkaitė. Archivum Lithuanicum. 2019, t. 21, p. 255-280.
• Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje / Jolita Urbanavičienė. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 59-84.
• Bendrinė lietuvių kalba: ar madinga jaunimui vartoti taisyklingą kalbą? / Gintarė Kulbeckienė, Jurgita Macienė. Gimtoji kalba mokykloje. 2019, 7/8, p. 35-52.
• Driving forces behind language change. Does Danish theory hold up in Lithuania / Loreta Vaicekauskienė. Scandinavistica Vilnensis. 2019, 14, p. 241-272.
• Gal galime sakyti vienas kitam TU? Visuomenėsneformalėjimo atspindžiai Danijos ir Lietuvos televizijų serialuosenuo 7 dešimtmečioiki šių dienų / Vilija Schoroškaitė, Loreta Vaicekauskienė. Taikomoji kalbotyra. 2019, 12, p. 259-291.
• "Išsilavinęs, įdomus, veiklus..." - bendrine kalba ar tarme kalbantis žmogus? / Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 161-179, 294-295.
• Kaip kalba TV ir radijo laidų vedėjai? Balsių įtempimas kaip formalaus ir rimto kalbėjimo požymis / Ramunė Čičirkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2022, 17, p. 166-185.
• Kalbos redaktoriai: darbo prestižas, įtaka kalbai ir jaučiamos grėsmės / Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Neringa Micutaitė. Lietuvių kalba. 2023, 18, p. 8-26.
• Naujojo vietinio kalbinio kodo samprata ir vertė: paribio žemaičių atvejis / Monika Triaušytė. Lietuvių kalba. 2020, 15, 1 pdf (15 p.).
• Nes taip kalba žurnalistai: kaip radijas ir TV veikia lietuvių kalbos pokyčius / Laima Nevinskaitė. Darbai ir dienos. 2019, t. 71, p. 83-100.
• Redaktorių nuostatos: demokratijos poreikis / Jurgita Girčienė. Lituanistica. 2019, Nr. 2, p. 113-123.
• Tarmių vieta XXI amžiaus Lietuvoje / Meilutė Ramonienė. Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 183-205, 295-296.
• "Visy, kity, abū". Ar žodžio galo ilginimas būdingas visiems vilniečiams? / Ramunė Čičirkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2018, 10, p. 68-85.