The Unbearable lightness of incessant change: the predicaments of modernity in Lithuania
LTVienas būdingiausių Vidurio ir Rytų Europos sąmonės bruožų yra pažeidžiamumo ir trapumo pojūtis. Tai lemia tam tikrą martirologijos sklaidą. Depresijos ir nevilties patirtis reikalauja simbolinės kompensacijos, todėl Vidurio ir Rytų Europos tautos linkusios į mesianizmą. Mesianistinės tendencijos įsismelkė į Adomo Mickevičiaus kūrybą ir Stasio Šalkauskio filosofiją, kurioje atsispindi Eurazijos idėjos, o Lietuva suvokiama kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Modernioji Lietuva susiformavo, kaip būdinga Vidurio ir Rytų Europos tautoms, akcentuodama istorinę patirtį bei išskirtinį kultūros ir kalbos vaidmenį politinės emancipacijos procese. Moderniosios Lietuvos tapatybės kūrime svarbų vaidmenį atliko literatūra, patyrusi įvairių šalių įtakas. Nors politinis, kalbinis ir kultūrinis nacionalizmas gerokai pakeitė šiuolaikinę savivoką, išsaugojusi kultūrinio pliuralizmo tradiciją Lietuva tebeturi daug ką pasakyti apie taikų religijų, kultūrų ir etninių grupių sambūvį. Tai neabejotinai yra vienas iš Lietuvos politinės kultūros turtų ir stiprybės šaltinių, kurio šaknys glūdi Vidurio Europos kultūrinės įvairovės tradicijoje. Straipsnyje teigiama, kad ne selektyvus istorijos aiškinimas, o politinė ir moralinė drąsa gali užbaigti atminties karus su Rusija ar Vakarų Europos kraštutiniais kairiaisiais. Negalime leisti, kad Rusija iškreiptų istoriją ir skleistų melą apie Baltijos valstybes, tačiau turime būti sąžiningi ir užjausti išgyvenusius holokaustą žmones. Istorija niekada negali būti palikta tik politikams, nesvarbu, ar ji būtų demokratinė, ar autoritarinė.Reikšminiai žodžiai: Centrinės ir Rytų valstybės; Istorija; Kategorijos; Kultūros atmintis; Modernumas; Skurdo kultūra; Tapatybė; Viešieji intelektualai; Central and Eastern European counties; Cultural memory; Culture of poverty; History; Identity; Lithuania; Modernity; Predicaments; Public intellectuals.
