Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų ir miestelių planingas formavimas iki XVII a. vidurio : ypatumai ir sąveika su Vakarų bei Rytų Europos urbanistika

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų ir miestelių planingas formavimas iki XVII a. vidurio: ypatumai ir sąveika su Vakarų bei Rytų Europos urbanistika
Alternative Title:
Planning of cities and boroughs in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) till the middle of the 17th century: characteristics and interaction with planning in Western and Eastern Europe
In the Journal:
Kultūros paminklai. 2000, 6, p. 101-119
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama LDK miestų ir miestelių planingo formavimo praktika nuo 1530– 540 m. iki XVII a. vidurio. Apie 1530– 540 m. pradėtas LDK miestų ir miestelių planingas formavimas vyko pagal Vakarų, iš dalies - ir Vidurio Europoje nuo XII–XIII a. ribos naudotus urbanistinius principus. Dėl aiškios orientacijos į Vakarų Europos kultūrą ir meną iki aptariamo laikotarpio pabaigos LDK tapo Vakarų Europos urbanistikos (ir architektūros) principų perteikėja jos sudėtyje buvusiems rusų žemių miestams. Vakarų ir Rytų Europos urbanistikos (ir architektūros) sąveika LDK rytinėje dalyje lėmė tai, kad tos teritorijos miestuose ir miesteliuose išryškėjo Europos urbanistikos istorijai reikšmingi plano, tūrinės ir erdvinės kompozicijos savitumai. Aptariamu laikotarpiu egzistavo keturi pagrindiniai ankščiau egzistavusių bei tuo metu sukurtų prekybos ir amatų centrų planingos statybos būdai. Miesteliai galėjo būti statomi naujai neužstatytose ar mažai užstatytuose teritorijose (Virbalis, Naujamiestis, Šešuoliai, Palanga). Taip pat jie buvo planuojami šalia esamų gyvenviečių, jas išplečiant. Šalia kaimų buvo įkurtas Birštonas, Veisiejai, Krekenava, Kupiškis, Pakruojis, o šalia miestų ir miestelių – Gardinas, Kėdainiai, Skuodas, Kražiai, Kretinga. Trečiasis planingo užstatymo būdas buvo statymas šalia esamų gyvenviečių, jas išplečiant ar rekonstruojant (Gomelis, Minskas, Svėdasai, Prienai, Telšiai). Dalis miestelių buvo tiesiog perplanuota, įvairiu mastu juos rekonstruojant (Ukmergė, Batakiai, Pasvalys, Vištytis, Žagarė).Reikšminiai žodžiai: Miestai; Miesteliai; Miestų planingas formavimas; Miestelių planingas formavimas; Urbanistika; Europa.

ENThe article analyzes practice of planning cities and boroughs in the GDL from 1530– 540 till the middle of the 17th century. The planning of cities and boroughs in the GDL that started around 1530– 1540 was conducted according to urban development principles that were applied in Western Europe and partially in Eastern Europe from the verge of 12-13 centuries. Due to orientation to the culture and art of Western Europe the Grand Duchy of Lithuania became a conveyor of the Western European urbanistics (and architecture) to cities of Russian lands that were under its reign. Thus the features of layout, content and space composition of the European urbanistics appeared in cities and boroughs in those territories. In the analyzed period four main ways of planning of trade and crafts centres existed. Boroughs could be built in newly or little inhabited territories (Virbalis, Naujamiestis, Šešuoliai, Palanga). They also were planned close to existing settlements expanding them. The following cities were established near villages: Birštonas, Veisiejai, Krekenava, Kupiškis, Pakruojis; and near cities and boroughs: Grodno, Kėdainiai, Skuodas, Kražiai, Kretinga. The third way of planning was construction near existing settlements expanding or reconstructing them (Gomel, Minsk, Svėdasai, Prienai, Telšiai). A part of cities were simply re-planned by reconstructing them on different scale (Ukmergė, Batakiai, Pasvalys, Vištytis, Žagarė).

ISSN:
1392-155X
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7858
Updated:
2018-12-17 10:41:40
Metrics:
Views: 46    Downloads: 31
Export: