Spektaklių ir sapnų klavyrai

LTŠi knyga aprėpia dviejų, beje, pirmųjų vėlyvuoju sovietmečiu egziliantų iš Lietuvos - režisieriaus Jono Jurašo ir eseistės Aušros Marijos Sluckaitės - klajones šiapus (Vakarų Europa) ir anapus Atlanto. Kartu suteikiama išskirtinė galimybė iš arti ir tarsi iš vidaus patyrinėti režisieriaus kūrybos "genetinį kodą" - koncepcijų, metaforų, simbolių, poteksčių, vaizdinių kilmę ir prasmes. Jo kūrybinė programa maximum primena atkaklias paieškas kamertono, pagal kurį būtų galima taip suderinti tautos dvasinius "instrumentus“, kad neprarastume tapatybės, savimonės, savigarbos, neatsisakytume svajonių ir neišsigąstume, kai apims dvejonės. Režisieriaus spektakliai atveria daug skaudžios tiesos apie šiuolaikinį žmogų, klystantį, bet vis labiau atprantantį abejoti savo neklystamumu. Knygą sudaro dvi dalys - knyga „Po Dvynių ženklu“ (Vaga, 1994) ir rankraštis „Namai be namų“. Vietoj pratarmės spausdinamas Irenos Aleksaitės pokalbis su Jonu Jurašu. Žanro atžvilgiu jis lyg ir „kertasi“ su eseistiniais, jaudinamai atvirais Aušros Marijos Sluckaitės tekstais, bet yra būtinas tuo atžvilgiu, kad jame aptariamas laikotarpis iki emigracijos - vėlesnių įvykių kontekstas ir priežastis. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Jonas Jurašas; Režisieriai; Teatras; Lietuvos teatras; Spektakliai; Pastatymai ir režisūra; Biografijos; Atsiminimai; Esė; Aktoriai; Cenzūra; Jonas Jurašas; Directors; Theater; Lithuanian theatre; Performances; Directions; Biography; Actors; Censorship.