Epistemologiniai ir metodologiniai tarptautinių mokyklinių vadovėlių tyrimų aspektai

LTPedagogai, tėvai, švietimu besirūpinantys politikai, žiniasklaida ir kitos suinteresuotos visuomenės grupės vis dažniau kreipia dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas priemones. Akivaizdu, kad sprendimai apie vadovėlių turinį, pobūdį ir funkcijas priimami nepakankamai ištyrus jų funkcionavimą ugdymo procese. Šiame straipsnyje pateikiamos užsienio šalių mokyklinių vadovėlių tyrimų tendencijos, aptartos per 2014 m. gruodžio 4 d. vykusios konferencijos „Mokymo priemonės XXI amžiuje: kūrimas ir taikymas“ plenarinį posėdį Lietuvos edukologijos universitete. Apžvelgus Lietuvoje atliktus negausius tyrimus dėl mokyklose naudojamų vadovėlių, pateikiami užsienio tyrimų aspektai, siūlantys galimų naujų krypčių šios srities tyrimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokykliniai vadovėliai; Vadovėlių analizė; Vadovėlių tyrimų epistemologija; Vadovėlių tyrimų metodologija; School textbooks; Textbook analysis; Epistemology of textbook research; Methodology of textbook research.

ENMany acknowledge a dearth of research regarding Lithuanian school textbooks. Educational institutions rely on reviews by select experts who provide advice during the approval process. Most extant research analyses content and its relationship to curriculum. Some have examined multicultural tolerance issues. Very few field studies have been done on the actual use of textbooks by teachers and pupils. On the other hand, Lithuanian teachers’ reliance on textbook material for the delivery of instruction is greater than in other European countries, according to international research. Therefore, an increase of formative or development research regarding textbooks is necessary. This article presents the need for an epistemological stance in textbook inquiry. It has been argued that you cannot construct convincing textbook research methodologies without a theoretical stance and that textbook research has been “underphilosophised”. Various philosophical positions have been proposed for textbook research, including positivism, critical theory, postmodernism, hermeneutics, neo-hermeneutics, post-colonialism, post-postmodernism, and others.Each dictates its own view of content, narrative, marginalisation, point of view, prejudice and tradition. In terms of methodologies, traditional content analysis has been supplemented by hermeneutic, linguistic, discourse, semiotic, narrative, historiographic, crosscultural, critical analysis. Contingency analysis is a relatively new mixed method that examines the relationship between text and image. Others analyse textbook questioning techniques, visual materials or the process of textbook production. One of the greatest shifts in textbook research is the realisation that users are the arbiters of knowledge and meaning, and their role as intermediaries must be examined in context. For these types of studies to flourish partnerships need to emerge between universities, textbook publishers, schools, and educational policy makers. [From the publication]

• Ar "taikūs" lietuviški istorijos vadovėliai? Taikos klausimai lietuviškame istorijos vadovėlyje / Evaldas Bakonis. Istorija. 2000, Nr. 45, p. 60-65.
• Baltic postcolonialism / edited by Violeta Kelertas. Amsterdam ; Rodopi, 2006. vii, 464 p.
• Bendrųjų kompetencijų ugdymo prielaidos mokant biologijos bendrojo ugdymo mokykloje : 9–10 klasės vadovėlių turinio aspektas / Kęstutis Grinkevičius. Pedagogika. 2014, 113, p. 132-147.
• Diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradmenų mokymas Lietuvos mokykloje po matematikos mokymo reformos (1929–1940) / Joana Kastickaitė, Juozas Banionis. Lietuvos matematikos rinkinys. 2010, t. 51, p. 198-203.
• Dorinio ugdymo programų V-VI klasei dermės su etikos vadovėliais tyrimas / Violeta Višniauskienė, Irena Ramaneckienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2007, Nr. 1 (12), p. 88-97.
• Istorijos mokymas vidurinėje mokykloje - naujas požiūris ir kitokio pobūdžio vadovėliai / Juozas Skirius. Istorija. 2009, Nr. 76, p. 62-67.
• Keletas įžvalgų dėl istorijos dokumentų pateikimo istorijos vadovėliuose / Benediktas Šetkus. Istorija. 2011, Nr. 82, p. 28-37.
• Konflikto dėl Vilniaus vaizdavimas tarybinio laikotarpio lietuviškuose vadovėliuose / Arūnas Vyšniauskas. Europa orientalis. 2010, no. 2, p. 259-280.
• Krikščionybė ir bažnyčia integruotos - visuotinės ir Lietuvos - istorijos vadovėliuose / Artūras Grickevičius. Soter. 2006, 18 (46), p. 67-88.
• Lietuvių literatūros vadovėlių XI-XII klasėms analizė tarpkultūriškumo ugdymo galimybių aspektu / Birutė Šilėnienė, Eglė Magienė. Mokytojų ugdymas. 2012, Nr. 19, p. 53-74.
• Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlio sampratos kaita (1990-2012) / Linas Jašinauskas. Istorija. 2013, Nr. 89, p. 48-57.
• Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus: tarybinio laikotarpio istorijos vadovėlių analizė / Arūnas Vyšniauskas. Istorija. 2004, Nr. 62, p. 82-89.
• Matematikos vadovėlių V klasei vertinimas dalykiniu, pedagoginiu ir psichologiniu požiūriais / Nijolė Cibulskaitė, Kristina Baranovska. Pedagogika. 2009, 95, p. 153-159.
• Matematikos vadovėlių V klasei vertinimą lemiantys faktoriai / Nijolė Cibulskaitė, Kristina Baranovska. Pedagogika. 2010, 97, p. 85-91.
• Mokyklinis lietuvių kalbos vadovėlis: koks jis turėtų būti? / Vilija Salienė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 145-149.
• Pilietinių vertybių raiška geografijos vadovėliuose / Aušra Birgelytė, Saulius Stanaitis, Šarūnas Gerulaitis. Tiltai. 2012, Nr. 1 (58), p. 159-174.
• Tautinių ir pilietinių vertybių sklaida bendrojo ugdymo mokyklų socialinio ir dorinio ugdymo vadovėliuose / Linas Jašinauskas, Irena Zaleskienė. Pedagogika. 2012, 107, p. 66-73.
• Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose / Jolanta Reingardė, Nida Vasiliauskaitė, Rasa Erentaitė ; sudarytojas Vytautas Valentinavičius. Vilnius : Sorre, 2010. 102 p.