Jonas Vaitys

• Krištopaitytė, Violeta, sudarymas [com]
• Vaitys, Leonardas, sudarymas [com]

LTJonas Vaitys - XX a. Lietuvos dailės klasikas, tačiau jo kūryba mūsų meninės atminties sąmonėje viena iš silpniau aktyvuotų. Dailininkas buvo parodęs mažiausiai du skirtingus "tapybinius veidus" - prieškarinį ieškantį, socialų, plastiškai įvairų ir ramesnį pokarinį - peizažinį. Geriau susipažinusieji su jo kūryba fiksuoja modernesnius 4-ojo dešimtmečio ieškojimus, bet daugumai Jono Vaičio tapyba asocijuojasi su sovietmečio laikų peizažais - pavasarį pradedančios atitirpti gamtos ar vėlyvo rudens iškritus pirmajam sniegui gamtovaizdžiais. Kaip metaforiškai taikliai sakė skulptorius Vladas Žuklys, "Vaitys geriausias tirpstant sniegui". Taip, šis dailininkas nėra ryškus ir nekrenta į atmintį stambiais "lašais" - turbūt todėl yra teigiančiųjų, kad nesukūrė kiekvienam įsimenančių kūrinių. Jis daug kuo organiškai įsilieja į kitų savo meto dailininkų kontekstą - ir tuo atrodo labai lietuviškas. Paprastai saikingi ir ramūs, tradiciniam estetikos modeliui paklūstantys šios kūrybos dažniai išsilieja į tonacijas, kurias muzikinėje kalboje vadintume tempo moderato (santūrus ritmas), netgi marcia moderato (santūriai - kaip kovo mėnesį), nors visos tapybos "partitūroje" būta ir tempo vivace, bravura, gioioso ar mesto su beveik furioso. Taip, kaip natūraliai stebimas koks nors gamtos reiškinys, negalvojant atskirai jo pasakoti ar užrašinėti, taip ir Vaičio kūrybos percepcija panaši į patirtį, kuri organiškai glūdi mumyse, paprastai nesiprašydama viešumos, verbalizavimo, efekto. Dauguma jo kūrinių šilti ir nevarginantys, su jais lengva susigyventi, o ilgainiui pamilti. Ir atpažįstamas Vaitys bene labiausiai iš nuoširdumo ir šilumos - neformaliųjų plastinės kalbos elementų, nors ir pastarieji nesunkiai įvardijami. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Vaitys Jonas; Tapyba; Biografija; Vaitys Jonas; Painting; Biography.