Laiko sužeistas teatras

LT[...] Šią knygą sudariau iš pastarojo dešimtmečio savo straipsnių. Dauguma jų buvo spausdinti mūsų periodinėje spaudoje ir daugiausia "7 meno dienose". Esu dėkingas šiam savaitraščiui už suteiktą tribūną. Parengiau visų straipsnių naujas redakcijas. Jų tikslas - ne revizuoti jau išsakytas mintis ir vertinimus, bet išryškinti vidinį dialogą tarp atskirų teatro reiškinių ir jų kūrėjų. Nesiekiau objektyviai atspindėti šiuolaikinio lietuvių teatro panoramos. Kalbu apie tai, kas, mano nuomone, formavo pastarojo meto teatrinę mintį. Ir turėjo įtakos mano paties požiūriui į teatrą. Pagrindinė knygos tema - laikas. Teatras yra laikui jautriausias menas. O ypač visuomeninių lūžių laikotarpiais. Atrodo, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo praėjo tiek daug laiko, nors išties - kiek daugiau negu dešimtmetis. Per jį ne vien atsirado ir įsitvirtino nauja kūrėjų karta, meninė kalba, dramaturgija, bet ir keitėsi pati teatro samprata. Laiko iššūkiai vertė teatrą iš naujo atrasti savo vietą besikeičiančioje visuomenėje. Todėl ir pats teatro laikas turbūt buvo intensyvesnis negu bet kada anksčiau. Stebėjome intriguojantį skirtingų režisierių asmenybių ir jų meninių idėjų dialogą, kuris lietuvių teatrui pelnė tarptautinę šlovę. Šiandien apie jo atgimimą jau galima kalbėti kaip ir apie patį Atgimimo fenomeną. Ir vertinti jį šiuolaikinio pasaulio teatro kontekste. Ši knyga yra kuklus bandymas tai pradėti daryti. Laikas yra išgyvenamas individualiai. Čia aptariami teatro įvykiai man buvo ne tik svarbiausi permainų ženklai, bet ir padėjo suvokti savo paties santykį su laiku. Tekstai kiekvienoje knygos dalyje pateikiami chronologine jų parašymo tvarka. Ją rengdamas pradėjau suprasti, kaip laikui bėgant keičiausi aš pats. Galbūt todėl ji turėjo atsirasti. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Teatras; Koršunovas Oskaras; Nekrošius Eimuntas; Vaitkus Jonas; Jurašas Jonas; Tuminas Rimas; Lithuania; Theatre; Koršunovas Oskaras; Nekrošius Eimuntas; Vaitkus Jonas; Jurašas Jonas; Tuminas Rimas.

EN[Collection of articles] is a subjective look to processes of a modern Lithuanian theatre. During the Soviet period theatre played an important social part in Lithuania. How has it changed after Lithuania regained its independence? The answers to this question are being looked for by analyzing the most important theatre phenomenon of the last decade. The major attention is given to the creation of Eimuntas Nekrošius and Oskaras Koršunovas, Lithuanian theatre directors who gained the greatest international acknowledgment. The most memorable works of their colleagues, Rimas Tuminas, Jonas Vaitkus and Gintaras Varnas are also discussed in the book. The collection aims to underline the creative dialogue between theatre directors’ personalities which has formed the new Renaissance of Lithuanian theatre. The phenomenon of the last decade of Lithuanian theatre is evaluated within the broader context of contemporary word theatre. [From the publication]