Aukštosios mokyklos dėstytojų kalbinė kompetencija

LTŠiame straipsnyje analizuojama techninio profilio universitetų (KTU ir VGTU) įvairių specialybių ir kalbos kultūros dėstytojų kalbinė kompetencija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti techninio profilio universitetų dėstytojų mokslinės minties kalbinės raiškos ypatumus, kalbinę kompetenciją ir edukacinį poveikį studentų kalbai. Tyrimo objektas – dėstytojų kalba kaip edukacinis veiksnys. Tiriamasis objektas analizuojamas studentų požiūrio aspektu. Tyrimo metodai – anketinė apklausa ir statistinė analizė. Iš viso apklausti 622 studentai: 390 Kauno technologijos universiteto ir 232 Vilniaus Gedimino technikos universiteto I kurso studentai ir magistrantai. Apibendrinus įvairių specialybių dėstytojų mokslinės minties kalbinės raiškos analizės rezultatus, matyti, kad specialybės dėstytojų kalbinė kompetencija yra nepakankamai veiksmingas edukacinis veiksnys. Be to, paaiškėjo, kad specialybės dėstytojų kalbiniai gebėjimai turi įtakos studentų požiūriui į akademinę kalbinę aplinką, respondentų interesui kalbos kultūros ir terminologijos leidiniams bei veikia kalbos kultūros studijų pažangumą. Apibendrinus kalbos kultūros dėstytojo asmenybės ir pedagoginių sugebėjimų tyrimo rezultatus galima teigti, kad respondentai svarbiausiu reikalavimu laiko kalbos kultūros dėstytojo dalykinę kompetenciją, reiklumą savo kalbai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbinė kompetencija; Kalbiniai gebėjimai; Aukštosios mokyklos dėstytojų specialybės kalba; Edukaciniai veiksniai; Akademinė kalbinė aplinka; Linguistic competence; Linguistic abilities; The language of the professors teaching the speciality; Educational factor; The academic linguistic environment.

ENThe article analyzes linguistic competence of language culture lecturers and other specialty lecturers at technically profiled universities (Kaunas Technological University and Vilnius Gediminas Technical University). The goal of the research is to analyze specific features, linguistic competence, and educational impact of linguistic expression of scientific thought among technically profiled university lecturers. The goal of the research is language of lecturers as an educational factor. The researched object is analyzed from the perspective of students. Research methods employed include questionnaire survey and statistical analysis. In total, there were 622 students surveyed: 390 Kaunas Technological University and 232 Vilnius Gediminas Technical University 1st year students and Master degree students. A summary of performed analysis of linguistic expression of a scientific thought among various specialty lecturers indicates that linguistic competence of specialty lecturers is not sufficiently effective educational factor. Besides, it became clear that linguistic skills of specialty lecturers impact students’ attitudes towards academic speaking environment, respondents’ interest in language culture and terminological publications, and influence results of their language culture studies. The summary of survey results on personal and educational features of language culture lecturers leads one to claim that respondents consider language culture lecturer’s professional competence, demands he places upon him/herself to be the most important requirement.