Rietavas. Bažnyčios istorijos ir architektūros bruožai

LTKunigaikštis Ireniejus Oginskis išrūpino leidimą Plungės bažnyčios statybai ir pakvietė projektuoti vokiečių architektą Friedrich August Stűler (Štiulerį). 1853 06 09 pašventintas bažnyčios kertinis akmuo, 1874 m. ji užbaigta ir konsekruota. Neoromaninių formų bažnyčia Rietave panaši į to paties architekto Išganytojo bažnyčią Potsdame, Sanssouci parke (1843-1854 m.) ir neišlikusią Klaipėdos reformatų bažnyčią (1850-1861) – visose trijose sekama Lombardijos romaninėmis bazilikomis. F. A. Stűlerio kūrybos tyrinėtoja Eva Börsch-Supan taip pat priskiria architektui ir Rietavo rūmus. Bažnyčia pastatyta prie centrinės miestelio aikštės, pasižymi sudėtinga daugiaplane lotyniško kryžiaus formos pastato kompozicija su plačia presbiterija, užbaigta trimis pusapskritėmis apsidėmis; ypač išryškinta vidurinė nava. Navų ir transepto sankirtą pabrėžia platus aštuonbriaunis būgno pavidalo bokštelis, viduje slepiantis kupolą. Miestelio panoramoje išryškėja pailgas bazilikinio tūrio bažnyčios korpusas, aukštas kupolo būgnas ir tolokai vienas nuo kito atitrauktų bokštų vertikalės. Centrinės navos svoriui nukreipti ir išlyginti panaudoti arkbutanai, sutapdinti su šoninių navų stogo linija. Prie pagrindinio fasado šliejasi bokštai - kvadratinio plano, aukšti ir liekni, užbaigti smailėmis. Kintantis langų ritmas bokštuose ir fasaduose, kupolo būgne kuria gyvą, dinamišką statinio vaizdą. Eksterjere pasitelktas skulptūrinis dekoras retas istorizmo sakraliniuose pastatuose. Pagrindinis altorius yra balto marmuro, santūrių neoromaninių formų, gamintas L. Bougneau dirbtuvėse Briuselyje 1873 m. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Rietavo bažnyčia; Istorizmas; Neoromaninis stilius; 19th C.; Church of Rietavas; Historic style; Neo-romanesque style; Oginski; Friedrich August Stuler.

ENDuke Ireniejus Oginskis tended to the permission for the construction of the church of Plungė and invited German architect Friedrich August Stűler to design it. The church cornerstone was blessed on 9 June 1853, and in 1874 the church was finished and consecrated. The church of Rietavas, with Neo-Roman shapes, is similar to the Church of Peace (1843-1854) by the same architect in Sanssouci Park in Potsdam and the Reformed Church of Klaipėda (1850-1861) which no longer exists. All of the churches are designed according to Lombardy columned basilicas. Eva Börsch-Supan, a researcher of F. A. Stűler’s work, also attributes the Rietavas Palace to the architect. The church was built near the central square of the town, marked by a complex multi-level building composition in a Latin cross form with a wide presbytery, finished with three semicircular apses; especially highlighted is the middle nave. The crossing of the naves and transept is underlined by the wide eight-sided cylindrical tower, with a cupola hidden inside. The oblong corpus of the basilica-like size of the church stands out in the town‘s panorama, with the tall cylinder of the cupola placed far apart from the towers. Flying buttresses are used to divert and even out the weight of the central nave, evening it with the line of the ceiling of the side naves. Leaning against the main facade are the high and thin towers with a rectangular design. The changing rhythm of windows in the towers and facades, and cupola cylinder create a lively, dynamic image of the building. A sculpture-like decor that is rare for sacral buildings of Historicism is used on the exterior. The main altar is of white marble, modest Neo-Roman shapes, and produced in the studio of L. Bougneau in Brussels in 1873.