Tarpukario Kaunas JAV lietuvių akimis
LTStraipsnyje nagrinėjamas JAV lietuvių požiūris į Kauno miesto infrastruktūrą ir jos modernėjimą tarpukariu, atskleidžiamos JAV lietuvių refleksijos apie lietuvių kalbos padėtį Kauno viešajame gyvenime. XX a. 3 dešimtmečio pradžioje Kaune lankęsi JAV lietuviai pastebėdavo prastą Kauno miesto infrastruktūros būklę. Mieste buvo daug neprižiūrimų, apgriuvusių pastatų, duobėtų gatvių, keleivius vežiojo fiziškai pasenęs, to meto poreikių nebeatitikęs arklių traukiamas tramvajus ir t. t. Nuo XX a. 3 dešimtmečio vidurio JAV lietuvių atsiliepimai apie Kauną darėsi vis palankesni, buvo minimos tvarkomos gatvės, naujai iškilę modernūs pastatai, įvestas vandentiekis bei kanalizacija ir kt. Dauguma JAV lietuvių, viešėjusių laikinojoje sostinėje XX a. 4 dešimtmetyje, akcentavo sparčią Kauno plėtrą ir infrastruktūros modernėjimą. XX a. 3 dešimtmečio pradžioje Kaune viešėję JAV lietuviai atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalba nebuvo plačiai vartojama laikinosios sostinės viešajame gyvenime. Lietuvių kalbos pozicijų Kaune silpnumo ženklais laikytos trikalbės (lietuvių, lenkų ir jidiš) miesto gatvių pavadinimų lentelės, iškabos nelietuvių kalba, nelietuviakalbė komunikacija paslaugų ir aptarnavimo įstaigose ir kt. Kalbinė padėtis Kaune nagrinėjamu laikotarpiu keitėsi. XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje Kaune lankęsi JAV lietuviai įvertino pažangą įtvirtinant lietuvių kalbos dominavimą Kauno viešajame gyvenime (iškabos lietuvių kalba, lietuviakalbė komunikacija aptarnavimo įstaigose ir t.t.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: JAV lietuviai; Kaunas; Lietuvėjimas; Miesto infrastruktūra; Modernėjimas; Tarpukaris; Viešoji komunikacija; American Lithuanians; Interwar; Interwar period; Kaunas; Lituanization; Modernization; Public communication; USA Lithuanians; Urban infrastructure.
ENThe paper dwells on the attitude of American Lithuanians to the infrastructure of Kaunas and its modernization during the interwar period, and reveals reflections of American Lithuanians on the situation of the Lithuanian language in the public life of the city. The Lithuanians from the United States of America who visited Kaunas in the early 1920s noticed the poor condition of the infrastructure of the city: there were many shabby and dilapidated houses, most of the streets had potholes, people were carried by physically and morally outdated horse-drawn trams, and the like. By mid-1920s the feedback of American Lithuanians about Kaunas was becoming more positive: they mentioned street maintenance work, newly-built modern buildings, new water supply and sewage systems, etc. According to the majority of the American Lithuanians who visited the temporary capital in the 1930s, Kaunas was expanding fast and its infrastructure was being modernized. The Lithuanians from the United States of America, who visited Kaunas in the early 1920s pointed out that the Lithuanian language was not widely used in the public life of the city. Trilingual (Lithuanian, Polish, and Yiddish) street signs, signboards and communication in services and customer service in languages other than Lithuanian were seen as weaknesses in the position of the Lithuanian language in Kaunas. The linguistic situation was changing during the period discussed. The American Lithuanians who visited Kaunas in the late 1930s appreciated the progress achieved in the consolidation of the dominant position of the Lithuanian language in the public life of the temporary capital (Lithuanian signboards, communication in Lithuanian in the services sector). [From the publication]
