Viešosios Vilniaus erdvės tarpukariu: Antrosios Žečpospolitos didmiesčio konstravimas

LTStraipsnyje rekonstruojama Vilniaus centro viešųjų erdvių tvarkymo istorija 1919-1939 m., apžvelgiamos „minkštosios“ ir „kietosios“ lenkiškosios miesto tapatybės kūrimo priemonės bei ryškiausi viešojoje erdvėje vystyti naratyvai: lenkiškoji kultūra, senosios Žečpospolitos istorija ir naujosios Lenkijos Respublikos galia. Straipsnyje pristatomi ne tik įgyvendinti, bet ir popieriuje likę miesto įvaizdžio formavimo planai ir įrodinėjama, kad organizuojant paminklų konkursus, vietinėje ir nacionalinėje spaudoje diskutuojant dėl įamžinimo ženklų bei miesto pertvarkymo, atliekant valstybinės reikšmės ritualus per dvidešimtį metų buvo įtvirtintas Vilniaus kaip svarbaus Antrosios Žečpospolitos istorijos ir kultūros centro įvaizdis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Paminklai; Tarpukaris; Urbanistika; Viešosios erdvės; Vilnius; Įvaizdis; Architecture; City image; Image; Interwar period; Monuments; Public Spaces; The Interwar Period; Urbanism; Vilnius.

ENThe paper reconstructs the history of the management of the public spaces of Vilnius from 1919 to 1939 and reviews some of the Polish strategies in the creation of the city’s identity. The author disagrees with the prevalent opinion that claims that Vilnius was a periphery city in the Second Polish Republic. The forgotten or marginalized facts featured in the paper reveal ambitious aspirations to reform Vilnius in a manner that would correspond to the demands of the national narrative of the Polish Republic, that is, to transform Vilnius into a modern and historically significant city of the Second Polish Republic. [...]. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History