Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika

LTSudėtinga sklandaus kalbėjimo sutrikimų samprata, skirtingas poveikis asmens komunikacijai ir socialiniam dalyvavimui lemia individualius poreikius atitinkančių logopedinės pagalbos strategijų taikymo būtinybę. Mikčiojimas ir kiti sklandaus kalbėjimo sutrikimai kelia logopedams daug teorinių ir praktinių klausimų. Vadovėlis skirtas įvairiems mikčiojimo bei greitakalbystės aspektams aptarti. Jame supažindinama su sklandaus kalbėjimo sutrikimų atsiradimą aiškinančiomis teorijomis, aptariami daugiadimensiai sutrikimo struktūros modeliai, pateikiama išsami mikčiojimo ir greitakalbystės apibūdinimų apžvalga, nurodomi pagrindiniai šių sutrikimų požymiai ir diferencijavimo kriterijai. Daug dėmesio skiriama tarpdisciplininei į šeimą orientuotai praktikai aptarti, išskiriamos svarbiausios logopedų, dirbančių su mikčiojančiais ar greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, kompetencijos. Mikčiojimo įveikimo procesas analizuojamas atsižvelgiant į psichologinius ir socialinius šio sutrikimo aspektus, supažindinama su įvairiomis psichologinės pagalbos ir psichoterapijos kryptimis, aptariami mikčiojančiųjų konsultavimo ypatumai. Mikčiojimas dažnai suprantamas kaip kalbėjimo fenomenas, apimantis įvairias su bendravimu susijusias sritis. Kalbant apie šį sutrikimą yra vartojama ledkalnio analogija, nes mikčiojančiojo jausmai, požiūris, bendravimo vengimas yra nematoma sutrikimo dalis. Mikčiojimo dinamika, skirtingas požiūris į jo atsiradimą skatinančias priežastis lėmė tai, kad buvo sukurta daug mikčiojimo įveikimo programų ir metodų, kuriuos taiko įvairių sričių specialistai. Atsižvelgiant į intervencijos pobūdį ir tikslus, kiekviena mikčiojimo įveikimo kryptis apima skirtingas užsikirtimų valdymo, sklandaus kalbėjimo skatinimo, požiūrio ir jausmų keitimo strategijas.Kiekvienu atveju mikčiojimo eiga yra labai skirtinga, išryškėja individualus mikčiojančiojo požiūris ir emocinės reakcijos į sutrikimą. Individualūs mikčiojimo ir greitakalbystės požymiai skatina atkreipti dėmesį į skirtingų įveikimo būdų pasirinkimo bei derinimo galimybes. Vadovėlyje išsamiai aprašomas vaikų ir suaugusiųjų mikčiojimo ir greitakalbystės įvertinimo procesas, pateikiami kiekybinio ir kokybinio įvertinimo klausimynai, aptariami logopedinės pagalbos modeliai, skirtingos sklandaus kalbėjimo sutrikimų įveikimo programos. Analizuojamas meno ir žaidimų terapijos pritaikymas logopedinės pagalbos procese, nagrinėjami terapiniai darbo grupėje veiksniai, mikčiojančiųjų savitarpio pagalbos grupių veikla. Dirbdami su mikčiojančių asmenų grupelėmis, specialistai gali ne tik geriau pažinti mikčiojimo požymių ar su juo susijusių jausmų įvairovę, bet ir pamatyti mikčiojantį žmogų kitokį nei individualiose pratybose, geriau suprasti grupės dalyvių tarpusavio santykių dinamiką. Vadovėlyje nemažai dėmesio skiriama įrodymais grįstos praktikos principams, techninių priemonių ir nuotolinės logopedinės pagalbos taikymo galimybėms atskleisti. Įvairios priežastys lėmė didėjantį telepraktikos populiarumą, todėl nuotoliniu būdu teikiama pagalba tapo svarbia darbo su asmenimis, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, dalimi.Vadovėlis skiriamas specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos studentams, taip pat logopedams, dirbantiems su mikčiojančiais ir greitakalbyste pasižyminčiais asmenimis, mikčiojantiesiems ir jų šeimos nariams, norintiems aktyviau įsitraukti į logopedinės pagalbos procesą. Logopedai ir sklandaus kalbėjimo sutrikimų turintys asmenys bei jų šeimos nariai ras konkrečių patarimų, padėsiančių sėkmingiau bendrauti. Rengiant leidinį apie sklandaus kalbėjimo sutrikimus, remtasi įvairių užsienio autorių publikacijomis ir rekomendaciniais nurodymais bei praktinio darbo patirtimi. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Kalbos sutrikimai; Mikčiojimas; Logopedas; Speech disorders; Stuttering; Speech therapist.