Šiuolaikinė didaktika

LTSparti įvairių visuomenės gyvenimo sričių raida, nuolatiniai socialinės ir ekonominės sistemos struktūros pokyčiai bei technologijų plėtra kelia naujų iššūkių švietimui ir su juo susijusiems procesams. Edukacinės paradigmos kaita inicijuoja modernaus ugdymo turinio, naujų metodų ir strategijų, inovatyvaus požiūrio atsiradimą. Atnaujintas ugdymo turinys, kai daugiausia dėmesio skiriama mokinio kompetencijoms ugdyti, kelia naujų reikalavimų ir mokytojams, privalantiems tinkamai organizuoti ugdymo procesą. Vienas iš svarbiausių kokybinių pedagogų rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo veiksnių - šiuolaikinė didaktika. Mokymo priemonių šiuolaikinės didaktikos tematika Lietuvoje stinga, todėl šio vadovėlio tikslas - pateikti šiuolaikinę didaktiką kaip mokymo(si) proceso organizavimo pagrindą, ugdymo mokslo ir praktikos sintezę. Tam tikslui autorės remiasi ne tik savo pedagogine patirtimi, bet ir gausių mokslo šaltinių bei dokumentų analize. Vadovėlyje pateikiami ir sisteminami įvairūs mokymo(si), refleksijos bei įsivertinimo metodai. Pabrėžtina, kad nėra pasenusių ar absoliučiai idealių mokymo(si) metodų, nes tie, kurie gali būti tinkami vienokiomis aplinkybėmis, galbūt visiškai netiks kitokiomis. Vadovėlį sudaro šeši skyriai, kuriuose nagrinėjami svarbiausi didaktikos klausimai.Pirmajame skyriuje aptariama šiuolaikinės didaktikos samprata XXI a., apžvelgiant jos raidą, t. y. patirtinį (ikiteorinį), tradicinį (klasikinį) ir laisvąjį (prigimtinį) mokymo būdus, progresyviąją didaktinę sistemą ir didaktikos aktualijas XIX a. pab. ir XX amžiuje. Daugelis didaktinių idėjų padeda perprasti didaktikos mokslą, nustatyti šimtmečiais aktualius aspektus ir iš pirmo žvilgsnio tinkamas, bet laikui bėgant atmestinas idėjas. Svarbiausios šiuolaikinės didaktikos kryptys apžvelgiamos remiantis biheviorizmo, konstruktyvizmo, socialinio konstruktyvizmo ir humanizmo idėjomis. Antrajame skyriuje kalbama apie XXI a. mokyklai ypač svarbias ugdymo technologijas: kritinio mąstymo ir kūrybingumo ugdymo, mokymosi bendradarbiaujant, refleksyvaus, problemų sprendimu ir technologijomis grįsto mokymo(si). Trečiajame skyriuje pateikiama ir klasikinių, ir novatoriškų mokymo(si) metodų bei jų taikymo pavyzdžių. Pagal ugdymo procesui aktualias taikymo sritis skiriami šie mokymo ir mokymosi metodai: susipažinimo ir pasirengimo mokytis, ugdymo turinio suvokimo ir analizės, mokinių socialinio ir emocinio mokymosi gebėjimų ugdymo. Ketvirtasis ir penktasis skyriai skirti vienai iš sudėtinių didaktikos dalių - vertinimui. Jie parengti remiantis autorių anksčiau išleistu vadovėliu.Ketvirtajame skyriuje trumpai aptariama asmens pasiekimų vertinimo samprata, tikslai ir svarbiausi principai. Daugiausia dėmesio skiriama mokinių įsivertinimui ir grįžtamajam ryšiui, iškeliami svarbiausi vertinimo planavimo aspektai. Penktajame skyriuje inovatyviuoju praktiniu požiūriu palyginami ypač aktualūs, mokytojų ir mokinių neretai nepakankamai vertinami metodai, skirti mokymui(si) reflektuoti ir įsivertinti. Siekiama paskatinti pedagogus taikyti įvairius refleksijos ir įsivertinimo metodus - kaip vieną iš veiksmingų profesinio tobulėjimo priemonių. Šeštajame skyriuje pateikiama informacija ir svarbiausi reikalavimai, susiję su viena iš formuojamojo vertinimo priemonių - brandos darbu. Šio didaktikos vadovėlio išskirtinumas - siekis pateikti mokinio brandos darbo rengimo rekomendacijas: pobūdį ir sampratą, įvairias brandos darbui taikomas nuostatas. Autorių rekomendacijos turėtų būti naudingos ir būsimiesiems, ir patyrusiems pedagogams, siekiantiems tinkamai parengti mokinius brandos darbui. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Didaktika; Mokymo(si) metodai; Ugdymo technologijos; Vertinimo ir įsivertinimo metodai; Refleksijos metodai; Didactics; Teaching / learning methods; Educational technologies; Assessment and self-assessment methods; Reflection methods.