Palangos kurorto želdynų analizė

LTXIX a. pabaigoje Palanga įgauna kurortinio miestelio bruožus – akcentuojama užstatymo ir želdinių harmonija. Vėlesniuose planuose Palangos kurorto vizija buvo ne parkai mieste, o miestas parke (Stauskas 2012), tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos kurortas praranda natūralumą ir savitumą. Kurortų plėtra sukomercino pajūrio gamtą, tačiau likusios gamtos artumas yra svarbiausias pajūrio kurortų bruožas (Gray, 2006). Straipsnyje analizuojama Palangos kurorto želdynų sistemos kaita bei veiksniai darantys įtaką kaitai. Tyrime išskiriami trys laikotarpiai: nuo XIX a. pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo, sovietmetis ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Želdynai; Kurorto plėtra; Didžioji Palanga; Urbanizacija; Greenery; Resort development; Great Palanga; Urbanization.

ENAt the end of the XIXth century, Palanga acquires the features of a resort town – the harmony of constructions and natural shell are emphasized. In later plans Palanga resort‘s vision was not parks in the town but a town in the park (Stauskas, 2012). However, after Lithuania re-created its independence, Palanga resort loses its peculiarity and originality. Development of resorts commercialized the seaside nature, but nearness of the rest of the nature is the main attribute of the seaside resorts (Gray 2006). In the article there are analyzed Palanga resort‘s alternation of vegetation system, also factors under influence. The study excludes three periods: from the end of the XIXth century until the Second World War, the soviet period, and after Lithuania regained its independence. [From the publication]