Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija

LTPirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus skiria viso labo keli dešimtmečiai, tačiau Antrojo karo atmintis daugelyje Europos visuomenių šiandien yra užgožusi Pirmojo reikšmę. Šia knyga bandoma tą reikšmę priminti, perkeliant skaitytoją į laikotarpį prieš 1939–1940 m., kai Pirmasis pasaulinis, arba Didysis, karas tebebuvo daugelio socialinių ir kultūrinių reiškinių matas. Monografija nėra tipiška Pirmojo pasaulinio karo istorija. Ja siekiama atskleisti, kaip šis karas buvo patirtas ir kaip vėliau sureikšmintas dviejose kaimyninėse visuomenėse: Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje. Pasirinkus tyrinėti šiuodu regionus, bandoma spręsti platesnį klausimą: kiek pagrįstas Europos žemyno dalijimas į tą dalį, kurioje Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo atmenamas, ir tą, kurioje jis esą buvo pamirštas. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo pritaikytas lyginamasis metodas tiriant vienodus, panašius ir skirtingus karo patyrimo ir jo vėlesnio sureikšminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje aspektus. Ši - lyginamoji - perspektyva į Didžiojo karo reikšmę abiems visuomenėms ir įvairiems jos segmentams leido pažvelgti visai kitaip nei tyrinėtojų tai buvo daroma iki šiol. [Leidėjo anotacija]Reikšminiai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Rytų Prūsija [East Prussia]; Karo nuostoliai; Pabėgėliai; World war, 1914-1918; Lithuania; Klaipeda region; East Prussia; War losses; Refugees.

ENAt the same time, in the mid-1930s, the cult of dead soldiers was strengthening in Lithuania (mainly through the activities of the Lithuanian-French Society and the Kariuomenės pirmūnų sąjunga), greater attention was paid to Lithuanians who died in the Great War, and the significance of their sacrifice was finally clearly recognised by the regime in 1937. All this undoubtedly testifies to the fact that, in spaces of public communication in Lithuania and East Prussia, different modes of attributing meanings to the Great War functioned over the entire interwar period. However, first, as is witnessed by the data presented in this book, the differences cannot be summarised into a simplified formula, by which the Great War in East Prussia was remembered’, and in Lithuania it was ‘forgotten’ or ‘overshadowed’. Second, more significant differences between Lithuania and East Prussia in the interwar period were manifested merely in the predominant narrative of the Great War and its meaning created and maintained by actors who through the narrative established the image of their status at the forefront ofsociety. Neither in East Prussia nor in Lithuania was there room in the predominant narratives of the war to reflect a number of war experiences which finally remained unheard. From that point of view, ‘oblivion’ finally affected war experience communities equally, which showed less, or no, enthusiasm to become involved in the trend to homogenise the interpretation of the meaning of the war, a trend due to which the narrative of the Great War and its consequences, which allegedly was important to all the nation, had to overshadow the differences in both stories and expectations based on individual experiences. [From the publication]