LTRemiantis agreguotais einamosios statistikos duomenimis straipsnyje analizuojama paauglių gimdymo rodiklių kaita Lietuvoje per pastaruosius 20 metų, ji aptariama kitų Europos Sąjungos šalių kontekste, nagrinėjami miesto-kaimo skirtumai ir teritorinė savivaldybių lygmens diferenciacija 2010-2014 m. laikotarpiu. Nors nuo 1994 m. paauglių gimdymo rodiklis, nurodantis, kiek gyvų kūdikių gimė 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų, Lietuvoje sumažėjo tris kartus, jis išlieka 2–4 kartus aukštesnis nei daugumoje Vakarų ir Šiaurės Europos šalių. Tyrimas atskleidė didelę teritorinę gimstamumo paauglystėje diferenciaciją. Kaime rodiklis beveik dukart didesnis nei mieste, o kai kuriose kaimiškose savivaldybėse – 4 ar net 5 kartus didesnis nei Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse. Taip pat 35 proc. Lietuvos savivaldybių viršija 19 kūdikių 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų ribą – kriterijų pagal kurį tarptautinėje lyginamojoje analizėje šalys priskiriamos žemo paauglių gimdymo lygio kategorijai. Daroma prielaida, kad gimstamumo paauglystėje teritorinė raiška Lietuvoje atspindi socialines ir ekonomines nelygybes tarp šalies regionų, yra susijusi su mažesnėmis ekonominėmis, socialinio mobilumo, išsilavinimo įgijimo galimybėmis bei nepakankamu reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumu paaugliams tam tikruose regionuose. Siekiant atskleisti paauglių gimdymo ir regionų socioekonominių rodiklių sąsajas, reikėtų plėtoti nuodugnesnius šios srities tyrimus. [eLABA]Reikšminiai žodžiai: Gimstamumas paauglystėje; Paauglių gimdymo rodiklis; Teritorinė gimstamumo diferenciacija; Adolescent fertility; Adolescent fertility rate; Spatial differentiation of fertility.
ENBased on aggregated statistical data the article analyses adolescent fertility in Lithuania – examines trends during the past 20 years, discusses them in the context of other European countries, investigates urban–rural divide and explores spatial differentiation at the municipality level over the period of 2010–2014. Adolescent fertility rate, defined as number of live births per 1000 women aged 15-19 years, has decreased by a factor of 3 in Lithuania since 1994, however, it remains significantly higher than in most Western and Northern European countries. The results of the research indicate a high degree of regional differentiation in adolescent fertility rate in Lithuania – on average the rate in rural areas is almost twice as high as in urban areas and in some rural municipalities the rate is 4 or even 5 times higher than in the main city municipalities of Vilnius and Kaunas. The author of the article hypothesizes that spatial differentiation in adolescent fertility is an indication of social and economic inequalities among different regions in the country and might be related to lower economic, social mobility and educational opportunities as well as inadequate access to reproductive health services for teenagers in certain regions of Lithuania. More in-depth research on these aspects is needed. [From the publication]